N. G. Wolmer - APIE ATLEIDIMĄ

Kartais mums būna sunku atleisti kam nors, nes mes nesuprantame: „Na, kaip taip galima taip elgtis?! Na, koks niekšas !!!“ Bet, mes neretai ir patys būname tokie, o jei ne tokie, tai savaip darome klaidas, argi ne? Kita vertus, galime pasižiūrėti ir taip, jog kiekvieną kartą, kada ką nors daro žmogus – net  jeigu jis

N. Gabija Wolmer

Sėkmingai užbaigus karminio apsivalymo procesus, gyvenimas įgyja geresnę, stabilesnę kokybę. Visgi neretai pats procesas tampa ir išbandymu – ar esame pasiruošę prarasti kai ką be pykčio? Ar esame pasiruošę, kad pas mus ateitų gerovė, didelė meilė? Ar esame pasiryžę pasidalinti turtu, resursais, jei juos įgysime. Tiesa, yra ir toks požiūris, jos kartais iš mūsų, prieš

N. Gabija Wolmer

Kaip atpažinti, jog aktualizavosi karminio apsivalymo procesai? Ne vieną kartą esu girdėjusi klausimus – kaip atpažinti, jog prasidėjo karminio apsivalymo procesai? Kaip elgtis, jiems artėjant, kad galėtume jų išvengti ar bent jau juos sušvelninti? Ar tai iš viso įmanoma? Taigi pasistengsiu atsakyti tiek, kiek aprėpia mano patirtis. Dažniausiai žmonės nesupranta, kas vyksta Dažniausiai žmonės tuomet,

KUR GYVENA SIELA?

Kaip aš suprantu, aukščiausioji žmogiškoji Esatis yra dvasinė Esatis, dieviškoji Esatis, tapati amžinajai dvasinei Esačiai. Ji yra sąlyginai atsiskyrusi nuo dieviškojo Kūno, nuo dieviškosios Būties – sąlyginai atsiskyrusi, ne absoliučiai, suformavusi tarsi tokį sąlyginį apvalkalą. Tokią Aukščiausiąją žmogaus dvasinę Esatį dar galima įvardinti kaip Monadą. Būtent šitoje Esatyje mes esame tapatūs Dievui, tapatūs Dvasios pasauliui

N. Gabija Wolmer

Kai mums būna ypač sunku, sudėtinga, kai nežinome, kaip save sustiprinti, motyvuoti ar paguosti, visada padės sustiprėti, atsigauti ir tuoj pat kilstelės sąmonę į aukštesnį lygį, jeigu motyvacija pasieks dvasios lygmenį. Kaipgi tai padaryti? Ir kodėl būtent dvasios, o ne sielos? Šioje srityje, kuri susijusi su sielos bei dvasios gyvenimu, yra nemažai painiavos, daugybė skirtingų

N. G. Wolmer

Kai mus arba mūsų artimuosius kankina liga, dažnai klausiame savęs: „Kodėl aš sergu? Kodėl mano artimasis serga? Ar jis gali pasveikti? Nuo ko priklauso, ar jis pasveiks? Ką galima padaryti, kad jis pasveiktų?“ Nesiimu išvardinti visų priežasčių, nes jų daug, tačiau paminėsiu tas, kurios yra mažiau suvoktos, mažiau nagrinėtos… Štai kelios priežastys, nuo kurių, manau,

N. Gabija Wolmer

Atsakingai, neskubėdami spręskite, ar jums reikia sąmoningo ryšio su dvasia Ar jums iš tikrųjų reikia ryšio su savo aukštesniuoju AŠ, su siela ir su dvasia? Per sielą ir mūsų pačių dvasinę esatį, per mūsų būties šerdį – ar jums reikia šio ryšio? Be abejo, savo Aukščiausiąja dalimi, savąja siela – taip, kiekvienas iš mūsų jį

Jaunutis debesėlis, o debesų gyvenimas, kaip žinome judrus ir trumpas, pirmą sykį skrido dangumi didelių ir pritvinkusių debesų būryje. Virš plačios Sacharos dykumos vyresnieji debesys ėmė raginti jaunutį debesėlį: – Greičiau, paskubėk! Jei stabtelėsi, pražūsi. Tačiau kaip ir visi jaunuoliai debesėlis buvo nepaprastai smalsus. Todėl jis paliko nuošaly debesų būrį, atrodžiusi kaip piestu stovinčių bizonų

Aš jį išvydau baltoj mėnesienoj, Arkliuką baltąjį, narčiai išrietusį sprandą. Šviesi ir graži jo didystė, niekuo nesuteptas Jo tyrumas, nepripažįstantis ir nepažįstantis Gėrio nei blogio, nei naštos Gėdingų dienų, plakamų atminties rimbo. Esi be praeities, baltasis arkliuk, be nuodėmės, Šiam sidabro miške neskirta tau baugi ateitis – Tik šviesi dabartis ir mėnulio risčia Tu esi

„Vienas iš keisčiausių dalykų šiame pasaulyje yra tai, kad kartais žmogus ima ir patiki gyvensiąs amžinai, amžinai, amžinai. Atsikelia, pažadintas švelnios, didingos aušros, išeina laukan, stovi ten vienas, užverčia galvą aukštyn ir žiūri, žiūri, ir mato pamažu besimainantį brėkštantį dangų ir kitus priešaušrio stebuklus, nuo kurių beveik norisi šaukti. Bet tik širdis sustingsta prieš tą

TOP