Kaip mes jaučiamės, kai astralas yra pailsėjęs?
Dažnai tai pasireiškia, kad norime patirti kažką naujo, kai astralas pasiruošęs nuotykiams. Tai jau rodo, kad jis sukaupė tam tikrą jėgų potencialą, nebijo, trokšta kažko naujo: „Ot, norėčiau – padarom kažką va tokio!“ Jis pasiruošęs darbui, pasireiškia įspūdžių aistra. „Nueikim pažiūrėt ką nors tokio, padarykim ką nors tokio!“ – tai nepavargusio astralo šneka. O jeigu jis sako: „Ai, žinai, gal ne, aš gal pagulėsiu, televizorių pažiūrėsiu“, tai jau rodo, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių šitas žmogus neturi energijos, jo astralui reikia ramybės. Jam reikėtų ką nors daryti, kad astralas turėtų daugiau radžasinės arba satvinės energijos, nes jis per daug prisisunkęs tamaso.
Nuo ko pailsta, apsunksta astralinis kūnas?
Kaip tai nutinka? Gali būti, kad astralinis kūnas atbukęs, vangus, abuojas dėl fizinių aplinkybių – pavyzdžiui dėl maisto: „Prisirijau daug keptos, rūkytos mėsos ir nieko daugiau nebenoriu“. Juk maistas irgi turi energiją, turi astralinį lygmenį ir perduoda astraliniam kūnui vangumą – šis tampa apsunkęs...