Kvėpavimas
Kas yra kvėpavimas? Rodos, nieko nėra paprastesnio ir natūralesnio. Ir būtinesnio. Tai darome tiesiog savaime. Taip. Bet kaip?
Kaip gyvename, taip ir kvėpuojame.
Kaip kvėpuojame, taip ir gyvename.
Išgąsdinti sulaikome kvėpavimą. Gniaužia kvapą nuo gilių įspūdžių, užgriuvusių jausmų lavinos. Kai mums sunku, sugniaužiame kumščius, kiečiau sukandame žandikaulius ir sakome sau: „Aš nepasiduosiu, kovosiu, išliksiu“.
Taip, kovojame, taip, išliekame, tačiau ta įtampa – tas raumenų įtempimas, tas sulaikytas kvapas – niekur nedingsta. Tai lieka kaip skausmingas įrašas mūsų kūne ir primena apie save po kurio laiko – staiga arba nepastebimai – kaip nuovargis, galvos skausmai, nemiga ir t.t. Tai pasekmė tų akimirkų, kai mes sulaikėme, sustabdėme natūralią energijos tėkmę savyje. Tie kamščiai nuolat veikia mūsų visumą: fizinį kūną, jausmus, mintis, verčia kartoti žalojančius elgesio modelius. Susidaro užburtas ratas: stresas gimdo įtampą, įtampa ir vėl kelia stresą. Visai tai atskiria nuo pasaulio ir nuo tikrosios savasties.
Kaipgi atkurti tą prarastą ryšį? Kas tai galėtų padėti padaryti?
Nurimk, nukreipk dėmesį nuo emocijų audrų ir minčių griūties, įsiklausyk į savo kvėpavimą – ir tu išgirsi tuos atsakymus. Išgirsi save.
Tai, kas persmelkia viską, kas yra visuotina ir kas tiesiogiai siejasi su gyvybės tėkme. Kvėpavimas. Jis prieinamas visiems. Jis pirminis iš visų poreikių: žmogaus gyvenimas žemėje ribojasi pirmu įkvėpimu ir paskutiniu atodūsiu. Žmogus gali išgyventi tris mėnesius be maisto, tris paras be vandens ir tik tris minutes be kvėpavimo. Ne visada įmanoma pasirinkti kokybišką maistą, bet visada galima daugiau dėmesio skirti kvėpavimo kokybei ir tokiu būdu valytis, pasipildyti energija.