Trys brangenybės – Buda, Dharma, Sangha

Mes žinome, jog budizme egzistuoja tradicinė Trijų Brangenybių samprata. Šios trys brangenybės –  tai yra Buda, Dharma, Sangha.

Šiuo atveju Buda – tai konkretus buda, žmogus, princas Siddharta iš Šakjamunių giminės, nušvitęs šio žmogaus kūne.
Dharma – tai dharma (mokymas) apie nušvitimo kelią, perduota budos Šakjamunio savo sekėjams bei skleidžiama budistų sanghos iki šių laikų.
Sangha – tai budos Šakjamunio įkurta bendruomenė, praktikuojanti jo perduotą vaduojantį metodą nuo budos gyvavimo laikų iki dabarties.

Šis trijų brangenybių traktavimas yra tradicinis, tačiau, manau, yra įmanomas ir kitoks, platesnis požiūris į šias brangenybes. Užuominų apie tokį platesnį požiūrį galima rasti įvairiose budos perduotose sutrose, kuomet jis kalba apie tai,  jog verta žiūrėti į sanghą kaip į amžiną, ne baigtinę. Taip pat daugelyje budos Šakjamunio perduotų sutrų, kituose jo perduotose tekstuose  kalbama, jog budų yra be galo daug, jog buda Šakjamunis – ne vienintelis. Jog pasaulyje, net pasauliuose, kurie kuriasi, klesti ir subyra, visuomet pasireiškia budos, nešdami vaduojančią, vedančią sąmoningas būtybes į nušvitimą dharmą.

Būtent tai, metams bėgant, padėjo man suformuoti platesnį požiūrį į tris brangenybes – išreiškiančias  gilią jų prasmę ne tik istoriniame Budos Šakjamunio kontekste, jo perduotos dharmos, jo suformuotos budistų sanghos kontekste. Galima suvokti šias brangenybes amžinybės kontekste – spindinčias visoms sąmoningoms būtybėms, kur, kada jos bebūtų gimę; šioje ar kitoje planetoje – budos Šakjamunio ar dabarties laikais; gilios praeities arba neįsivaizduojamai tolimos ateities laikais.

Pirmoji Brangenybė – Buda

Kodėl gi Buda yra Brangenybė tradiciniu požiūriu?

Todėl, jog buda Šakjamunis savo pavyzdžiu parodė, jog žmogus gali nušvisti, pasiekti galutinį, visišką nušvitimą, iš kurio nebenupuolama žemyn, pasiekti visa žinojimą.

Drauge jis parodė, jog žmogaus būvis – be jokių patobulinimų, be jokių „čipų“ ar kitų techninių inovacijų jau turi beribes tobulėjimo bei realizacijos galimybes.

Tai be galo brangu – šio žinojimo, šios tiesos  kaina neįkainojama, sunkiai pasiekiama. Tai neįkainojamas pavyzdys, jog apskritai žmogiškajai būtybei tai yra įmanoma – nueiti visą kelią ligi pat visiško, tobulo, absoliutaus nušvitimo, ligi dieviškojo būvio, be būtinybės vis ir vėl gimti mirtingame kūne, kentėti bei sirgti.

Buda, kaip Brangenybė, amžinuoju požiūriu

Tačiau į Budą kaip brangenybę, tai yra į sąmoningą būtybę, gyvenančią tobulo nušvitimo būvyje,  galime pažvelgti plačiau, suvokę, jog Buda nebuvo vienas, nėra vienas, kad jų buvo, yra ir bus daug – milijonai. Paties budos Šakjamunio sutrose, kitose budistinėse sutrose yra minima daugybė kitų budų vardų – praeitų ciklų, ankstesnių pasaulių budų vardų… Šie vardai žinomi, saugomi nušvitusioje budų sąmonėje kaip didžiulės vertybės, vien žinojimas apie kurias gali vaduoti, suteikti apsaugą, įkvėpti šviesos.

Budos sutrose mes galime rasti žodžius ir apie tai, jog buda mokė ne tik žmones, bet ir kitų rūšių būtybes – rakšus, nagus bei kitas būtybes, kurių pavadinimai tik trikdytų mažai žinantį. Tarp nušvitusiųjų budų mes galime rasti nagų karaliaus – Nagešvararadžos, nušvitusio nagų budos vardą, taip pat Varūnos, valdančio vandens stichiją, vardą, tvėrėjo Brahmos vardus. Galima įvairiai į tai žvelgti, tačiau idėja apie tai, jog buda – ne tik mirtinga būtybė, gyvenanti fiziniame kūne, bet ir nemirtinga esybė, gyvenanti milijardus, neįsivaizduojamai ilgus laiko periodus subtilesniuose pasauliuose, iš ten padėdama kenčiančioms būtybėms, budistiniuose raštuose išsiskleidžia labai ryškiai. Juose taip pat  ryškiai skamba idėja apie visų laikų budų bendradarbiavimą, užpildant savo nušvitusios būties jėga mantras, šventuosius raštus, subtiliuosius pasaulius.

Skaitant budistinius raštus, neišvengiama taip pat mintis, jog mokytis dharmos bei nušvisti gali ne tik žmonės, bet ir daugybė kitų sąmoningų būtybių rūšių. Ši idėja labai išplečia budos, kaip brangenybės, sampratą  – buda gali nušvisti žmogaus, tačiau ne tik žmogaus kūne, tai visuotinis procesas; buda tęsia sąmoningą nušvitusią būtį, gyvendamas mirtingame fiziniame kūne, tačiau tą patį tęsia, gyvendamas po fizinio kūno baigties kituose būties lygmenyse, tęsdamas mokyti,  padėti kitoms gyvoms būtybėms. Buda – ne vienintelis.

Evoliucija nušvitusios būties link – tai normali sąmoningos būtybės evoliucijos išdava, procesas, būdingas ne tik žmogaus sielai, bet  ir kitoms rūšims, besikartojantis kosmose nuo neaprėpiamai senų laikų. Šis požiūris išveda mus į kosminės sąmonės, kosminės būties lygį. Suvokę tai, lengviau galime suprasti, kodėl buda, budos būvis, kas bebūtų jo pasiekęs, yra didžiulė brangenybė. Juk budai, be visų kitų tobulai realizuotų dorybių, taip pat būdinga tobula įžvalga, absoliutus žinojimas ir beribė atjauta, besąlyginė meilė.

Buda yra brangenybė ir todėl, jog žinojimas apie realizuoto nušvitimo galimybę yra labai viltingas – ji rodo, jog jei stengsimės, tobulėsime, neišvengiamai pasieksime tobulą nušvitimą, kiek gyvenimų mums tam beprireiktų. Mums nebūtina be galo, be krašto klajoti gimimo-mirties bei kančios vandenyne. Egzistuoja išėjimas, egzistuoja nušvitimas. Tai pasikartojantis, amžinas fenomenas, kuris vis ir vėl, nuolat „nutinka“ gyvoms būtybėms, jei tik jos šito siekia…

N. Gabija Wolmer