Dvasios ženklai, susiję su paukščiais

N. Gabija Wolmer

Ženklai, susiję su paukščiais, iš tiesų dažni, apie juos neretai užsimena žmonės pokalbiuose, laiškuose. Ką gi jie reiškia?

Dramatiški, perspėjantys ženklai

Ko gero, ryškiausias ir dramatiškiausias ženklas yra, kai paukščiai skrisdami atsitrenkia į namų langus ir užsimuša. Galima būtų traktuoti įvairiai, tačiau  mano patirtis rodo, jog paprastai tai susiję su tuo, jog giminėje, kuriai priklauso namas arba butas, į kurio langus trenkėsi paukštis, netrukus išeis anapusybėn arba atsidurs  labai arti jos kažkas iš jos narių.

Jeigu paukštis skrisdamas atsitrenkia į langą, tačiau neužsimuša, tai daug lengvesnis ženklas: ko gero, kažkas iš giminės patirs sukrėtimą, tačiau rimtos dramos bus išvengta. Visgi tai rimtas perspėjantis ženklas. Jį gavus, verta susimąstyti – galbūt giminėje yra žmogus, kuris serga, yra bėdoje, kuriam reikia pagalbos, palaikymo, su kuriuo vertėtų pakalbėti, pasidomėti jo gyvenimu, padėti išvengti bėdos.

Dar vertėtų žinoti, jog bėdos ar sukrėtimai gali būti susiję ne tik su materialiais įvykiais: kartais tai  pavojus, kuris gresia  ne žmogaus fiziniam kūnui ar gerovei, bet  kažkurio giminės nario sielai. Tai gali būti situacijos, kai  priartėjama prie nuopuolio – savižudybės, narkomanijos, nusikalstamo kelio, tikėjimo Dievu bei pasauliu atsisakymo, prie  kažkokių pragaištingų sprendimų. Apie tokį įvykį dvasia ar siela taip pat bando perspėti, kad galėtume padėti, sulaikyti artimą sielą nuo galimos pražūties. Tokiu atveju, suvokus ar pajautus, apie kurį žmogų ar situaciją kalba, verta pasidomėti, išsiaiškinti aplinkybes, kuriose dabar gyvena šis žmogus, apie tai, kaip jis jaučiasi, ką mąsto ar yra nusprendęs…

Gaila, kad žmonės retai suvokia tokių ženklų prasmę. Galima būtų sakyti: kas iš tokių ženklų, jei niekas jų  nesupranta? Kam jie iš viso reikalingi?

Tačiau tai, jog ženklų nesupranta, galima sakyti tik apie protą. Protu mes nežinome ženklų prasmės. Galbūt net nežinome, jog tai ženklas. Tačiau to negalėtume pasakyti apie mūsų pasąmonę. Mūsų pasąmonė net tuomet, kai protas abejoja, netiki ir yra sutrikęs, intuityviai jaučia dvasios ženklų prasmę. Juk mūsų pasąmonė, panašiai kaip širdis, turi nenutrūkstamą ryšį su mūsų siela ir su dvasios pasauliu. Todėl, net jei mūsų protas nesupranta dvasios ženklo ar jį neigia, pasąmonė gauna  intuityvią informaciją, o tai padeda sureaguoti, jei tik žmogus iš viso tuo metu pajėgus tai padaryti.

Geri ženklai, susiję su paukščiais

Visai kitokia ženklų reikšmė yra, jei mūsų aplinkoje atsiranda sveiki, ramūs, gražūs paukščiai. Šalia mūsų langų atsiradęs paukštis ar paukščiai, kurie gieda, burkuoja, šoka meilės šokius, yra labai palankūs ženklai – jie byloja, jog į mūsų gyvenimą atėjo harmonija, jog mes verti meilės, gerovės, o galbūt – ir vieno, ir kito. Tai ženklai, bylojantys apie palankios, harmoningos karmos periodą.

Galbūt tai tiesiog sutapimas?

Galima pagalvoti: na, pamanyk, pavasaris, paukščiai gyvena savo gyvenimą, o mes tiesiog tai matome. Taip tai taip, tačiau juk gali būti ir taip, jog aplink pavasaris, žiedai, grožis, čiulbantys paukščiai, tačiau mes nieko to nematome, mums tai tiesiog neegzistuoja. Taip yra dėl to, jog mūsų būsena – kitos vibracijos. Dėl to, jog mūsų dėmesys – kažkur kitur, ten, kur vyksta kitokie įvykiai. Panašius dalykus matome, į juos atkreipiame dėmesį tik tuomet, kai mūsų pačių vibracijos atitinka  vibracijas to, ką matome. Burkuojančių, šokančių paukščių vibracija iš tiesų panaši į gerovės bei meilės energijas, vien dėl to vertėtų dažniau atkreipti į tai dėmesį, o pamačius – nurimti, susiderinti, įeiti į rezonansą su palaimintos realybės gabalėliu.

Paukščių būriai

Dar kitokie ženklai yra susiję su paukščių būriais, kuriuos matome savo gyvenime. Galima būtų vėlgi sakyti: na, na, paukščių būriai tiesiog gyvena savo gyvenimą…

Taip, gyvena, kaip ir mes savąjį… Tačiau kartais mūsų keliai susieina, o kartais – išsiskiria. Kartais ištisais mėnesiais jų nematome, o kartais – matome nuolat.  Ką gi jie reiškia?

Dažniausiai paukščių būriai byloja apie  mūsų ryšius su žmonių kolektyvais.  Jei eidami į susirinkimą ar ruošdamiesi jam matome didelį paukščių būrį, kuris nutupia netoli ir ką nors lesa, tai reiškia, jog susitikimas praeis sėkmingai, ramiai, turiningai ir atneš naudos tiems, kuriais rūpinatės, kolektyvui, į kurį ruošiatės ateiti.

Jei paukščių  būrys triukšmingai skraido aplink medžius,  danguje ar laukuose ir garsiai  karksi, barasi ar pešasi – tai reiškia, jog einate į susirinkimą, kuriame bus ginčų, nesutarimų. Ko gero, teks arba tiesiog stebėti ginčus, arba pakovoti už savo nuomonę, spręsti prieštaringus klausimus. Susitikimas tikrai nebus ramus ir dvasia jus apie tai perspėja.

Varnos – sunkiausiai suprantami paukščiai

Dar kita ženklų seka yra susijusi su varnomis – ko gero, tai sunkiausiai suprantami  ir prognozuojami paukščiai. Jų gyvenime, pasirodyme, ženkluose, susijusiuose su šiais paukščiais,  yra daugiausiai magiškumo, nepažinumo. Per šiuos paukščius dvasia kalba su mumis įvairiausia kalba, susiedama mus  tiek su tamsos, tiek su šviesos pasauliu.

Net neabejokite, jog jeigu einant kur nors jus lydi įkyrus varnų kranksėjimas, tokiu atveju tai, kas vyks, gali ryškiai pakeisti jūsų gyvenimą. Tai, ką darysite, ką sutiksite, yra svarbu visų pirma jums patiems. Taigi verta pasitelkti atsargumą, budrumą darant sprendimus, bendraujant neskubėti kirsti iš peties, atsisakyti avantiūrų, rizikingo elgesio, skubėjimo, lengvabūdiškumo.

Verta pasakyti, jog paskutiniais šimtmečiais vakarų pasaulyje varnos bei ženklai, susiję su jomis, yra demonizuojami, siejami išskirtinai su tamsos pasauliu, su tamsiąja magija. Tačiau varnos nėra susijusios su tamsa – jos tiesiog tarpininkai tarp mūsų ir dvasios pasaulio. Dar jos labai glaudžiai susijusios su karminiais, arba likimo, pokyčiais – tai dvasios pasaulio stebėtojai, karmos procesų sargai ir pranašai. Jos gali tapti tarpininkais, pranašais tiek tarp mūsų bei dvasios pasaulio, tiek tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio, tiek būti šaukliais, pranašais apie bet kokio pobūdžio magiškus veiksmus, vykstančius mūsų realybėje.

Visgi tamsus, negatyvus santykis į varnas būdingas ne visoms kultūroms – budizmo literatūroje, pavyzdžiui, sūtroje, skirtoje bodistavai Kšitigarbhai, kuris  išsiskiria beribe atjauta, yra rašoma, jog bodisatva Kšitigarbha, padėdamas gyvoms būtybėms, gali reikštis pasaulyje įvairiausiais pavidalais:  įvairių žmonių, dvasių, devų pavidalais, taip pat varnos ar elnio pavidalais.

Rytų pasaulyje vis dar yra suvokiama, jog varnos, kaip ir kiti paukščiai arba gyvūnai, gali tapti tarpininkais – esmėms, veikiančiomis tiek egoistiniais, tiek atjautos tikslais. Rytų pasaulyje vis dar yra suvokiama, jog per gyvūno akis į mus gali žvelgti įvairios esmės, kurias dėl vienų ar kitų priežasčių sudomino mūsų gyvenimas bei likimas. Taigi, jei eidami kur nors girdime garsų, įkyrų varnų karksėjimą, galime būti tikri, jog tai, kas vyks, yra svarbu, akylai stebima dvasios, kaip ir mūsų sprendimai, poelgiai būsimuose įvykiuose.

Šarkos susijusios su nauja informacija

Panašūs yra ir ženklai, susiję su šarkomis, – tiesa, jie labiau byloja apie kažkokias situacijas, susijusias su nauja informacija, jos atskleidimu, apie mokymąsi kažko reikšmingo arba svarbius pokalbius, svarbias naujienas, kažkokias žinias. Dažnai tai susiję su žmonių veikla kolektyvuose. Tačiau šių įvykių ar naujienų pobūdis dažniau nėra dramatiškas, o labiau atnešantis naujoves, permainas.

Jei puldinėja paukščiai

Negeri ženklai būtų tuomet, jei jus staiga imtų puldinėti paukščiai – varnos, kuosos, žuvėdros. Paprastai tai būna mūsų vidinės agresijos ar destruktyvių priimtų sprendimų atspindys. Jei taip vyksta, verta pagalvoti, paklausti savęs: gal aš padariau kokį nors sprendimą, kuris yra destruktyvus, dėl kurio pasaulio siela stengiasi mane sustabdyti, parodyti man mano agresyvumą?

Koks turėtų būti sveikas požiūris į ženklus

Be abejo, svarbu, kad mūsų santykis į dvasios ženklus netaptų trukdžiu eiti pirmyn arba  prietarais – reikėtų išlaikyti į juos sveiką santykį. Tai yra per daug jų nesureikšminti, per daug prie jų neprisirišti, nepradėti jų ieškoti visur – ir ten, kur jų nėra.

Svarbu apskritai suvokti kai ką esminio apie dvasios ženklus. Pagalvokime: ar kelio ženklai  (paprasti kelio ženklai) yra dvasios ženklai ar ne?  Be abejo, ne. Kelio ženklai ir yra tik kelio ženklai. Tačiau paprastas kelio ženklas (kokia nors rodyklė, užrašas ar skelbimas, pamatytas pakelėje) gali tapti dvasios ženklu tuomet, kai mūsų dėmesys ypač stipriai į jį nukrypsta, kai mes jaučiame, jog už šio paprasto ženklo yra kažkas daugiau, jog jis kažkodėl šneka mums, jog tai žinia mums. Taip yra, kai mūsų dėmesį į šį ženklą atkreipia kažkas daugiau nei mes patys.

Net jei mes kasdien matome triukšmaujančių paukščių būrius, eidami į darbą, jie nebus dvasios ženklai, o tiktai kasdienis mūsų būties srautas. Tačiau  vieną dieną tas pats paukščių būrys, į kurį iki tol nekreipėme dėmesio, gali tapti svarbus, atkreipti mūsų dėmesį ir tapti tos dienos ženklu. Kartais, kai dvasia ypač stipriai bando duoti mums ženklą, mes žvelgiame į jį, kažkodėl negalėdami atitraukti akių, tyrinėdami kiekvieną detalę, net jeigu jį anksčiau matėme kasdien ir nepastebėjome. Matome jį naujai, jau nebe kaip daiktą, o kaip simbolį, ženklą, ir šis vaizdas ilgam įsirėžia į mūsų atmintį. Tai reiškia, jog yra rezonansas tarp mūsų gyvenimo ir vaizdo, kurį matome. Tai reiškia, jog tai, ką matėme, yra dvasios žinutė mums.

Ir vis dėlto net ir tuomet svarbu per daug nesureikšminti ženklų, netapti fatalistu. Juk dvasia, mūsų siela visuomet bando mus vesti tobulėjimo, išsivadavimo, o ne vergystės, priklausomybių keliu. Ženklai neturėtų tapti priklausomybe, augančio fatalizmo įrankiu.

Taigi bet koks būties elementas, kurį matome kasdien, dažnai (arba ir retkarčiais), gali tapti dvasios mums rodomu ženklu, simboliu, jei į jį bus sutelkta mūsų energija bei dėmesys.

Plačiau apie ženklus: https://www.youtube.com/channel/

N. Gabija Wolmer

TOP