Gebėjimas ir noras prisitaikyti Šiais metais esame aplinkybėse, keliančiose nemažai iššūkių, kai nepaisant nieko turime žaibiškai prisitaikyti. Štai rudenį, žiemą, pavasarį turėjome tiek daug šalčio ir tamsos, visi nuo jų pavargom. O dabar staiga viskas pasikeitė – po ilgo šalčio ir tamsos, pilkumos užgriuvo karštis, tiek daug šviesos kartu su vasaros pradžia – tiek, kad
Ištrauka iš naujos N. G. Wolmer knygos
ŠVYTINTIS PASAULIS
LEILOS PIRMAS SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS
Kartais žmonės skundžiasi, guodžiasi: „Štai, pradėjau praktikuoti, lyg ir gerai, o po to taip negerai pasidarė, vėl viskas blogai, kaip anksčiau, vėl kažkokios baisios nuotaikos, pyktis – ir šis, ir tas, ir anas“. Aš net straipsnį rašiau šia tema (www.dharma.lt svetainėje yra čia), jog kai pradedame dvasinį kelią, po kurio laiko sukyla banga karminių drumzlių,
Galbūt jūs esate susidūrę su tuo, jog fizinis kūnas parodo netikėtas, keistas reakcijas kokio nors skausmo arba didelio pavojaus akivaizdoje. Tokias reakcijas, kurių jūs nesitikėjote. Pavyzdžiui, žmogus gali sakyti: „Aš gi nebijau mirties, ko čia tas mano kūnas taip reaguoja, ko jis taip bijo?” Taigi noriu jums padėti atkreipti dėmesį į tas savo dalis, kurios
Mes žinome, jog budizme egzistuoja tradicinė Trijų Brangenybių samprata. Šios trys brangenybės – tai yra Buda, Dharma, Sangha. Šiuo atveju Buda – tai konkretus buda, žmogus, princas Siddharta iš Šakjamunių giminės, nušvitęs šio žmogaus kūne. Dharma – tai dharma (mokymas) apie nušvitimo kelią, perduota budos Šakjamunio savo sekėjams bei skleidžiama budistų sanghos iki šių laikų.
Dieviškumo paieškos gali būti įvairiausios. Dažnai mūsų žmogiškasis protas ieško Dievo apraiškų tik tame, kas yra ypatinga: „Dievo pasireiškimas, vadinasi, turi būti kažkas y-p-a-t-i-n-g-o!“ Tačiau tai tik proto konstrukcijos. O kitą kartą, kada būname gilioje dvasinėje būsenoje, juk taip lengvai matome Dievą visur. Tuomet mums nebūtina, kad tas žmogus ar koks kitas pasireiškimas būtų ypatingas
Kartais mums būna sunku atleisti kam nors, nes mes nesuprantame: „Na, kaip taip galima taip elgtis?! Na, koks niekšas !!!“ Bet, mes neretai ir patys būname tokie, o jei ne tokie, tai savaip darome klaidas, argi ne? Kita vertus, galime pasižiūrėti ir taip, jog kiekvieną kartą, kada ką nors daro žmogus – net jeigu jis
Sėkmingai užbaigus karminio apsivalymo procesus, gyvenimas įgyja geresnę, stabilesnę kokybę. Visgi neretai pats procesas tampa ir išbandymu – ar esame pasiruošę prarasti kai ką be pykčio? Ar esame pasiruošę, kad pas mus ateitų gerovė, didelė meilė? Ar esame pasiryžę pasidalinti turtu, resursais, jei juos įgysime. Tiesa, yra ir toks požiūris, jos kartais iš mūsų, prieš
Kaip atpažinti, jog aktualizavosi karminio apsivalymo procesai? Ne vieną kartą esu girdėjusi klausimus – kaip atpažinti, jog prasidėjo karminio apsivalymo procesai? Kaip elgtis, jiems artėjant, kad galėtume jų išvengti ar bent jau juos sušvelninti? Ar tai iš viso įmanoma? Taigi pasistengsiu atsakyti tiek, kiek aprėpia mano patirtis. Dažniausiai žmonės nesupranta, kas vyksta Dažniausiai žmonės tuomet,
Kaip aš suprantu, aukščiausioji žmogiškoji Esatis yra dvasinė Esatis, dieviškoji Esatis, tapati amžinajai dvasinei Esačiai. Ji yra sąlyginai atsiskyrusi nuo dieviškojo Kūno, nuo dieviškosios Būties – sąlyginai atsiskyrusi, ne absoliučiai, suformavusi tarsi tokį sąlyginį apvalkalą. Tokią Aukščiausiąją žmogaus dvasinę Esatį dar galima įvardinti kaip Monadą. Būtent šitoje Esatyje mes esame tapatūs Dievui, tapatūs Dvasios pasauliui
