Mes visi trokštame nušvisti, visi norime gyventi gerai. Kas tai paneigtų? Dauguma žmonių trokšta turėti visokeripą gerovę, taip pat ir materialią. Juk tai leidžia lengviau realizuoti savo troškimus – taip pat ir dvasinius, kūrybinius. Kas gi trukdo tai turėti – juk visata ir dvasios kūryba yra beribė? Dažniausiai įgyti turtą trukdo karminės kliūtys. Žmogus pasąmoningai

N. Gabija Wolmer

Kai mums būna ypač sunku, sudėtinga, kai nežinome, kaip save sustiprinti, motyvuoti ar paguosti, visada padės sustiprėti, atsigauti ir tuoj pat kilstelės sąmonę į aukštesnį lygį, jeigu motyvacija pasieks dvasios lygmenį. Kaipgi tai padaryti? Ir kodėl būtent dvasios, o ne sielos? Šioje srityje, kuri susijusi su sielos bei dvasios gyvenimu, yra nemažai painiavos, daugybė skirtingų

N. G. Wolmer

Kai mus arba mūsų artimuosius kankina liga, dažnai klausiame savęs: „Kodėl aš sergu? Kodėl mano artimasis serga? Ar jis gali pasveikti? Nuo ko priklauso, ar jis pasveiks? Ką galima padaryti, kad jis pasveiktų?“ Nesiimu išvardinti visų priežasčių, nes jų daug, tačiau paminėsiu tas, kurios yra mažiau suvoktos, mažiau nagrinėtos… Štai kelios priežastys, nuo kurių, manau,

N. Gabija Wolmer

Atsakingai, neskubėdami spręskite, ar jums reikia sąmoningo ryšio su dvasia Ar jums iš tikrųjų reikia ryšio su savo aukštesniuoju AŠ, su siela ir su dvasia? Per sielą ir mūsų pačių dvasinę esatį, per mūsų būties šerdį – ar jums reikia šio ryšio? Be abejo, savo Aukščiausiąja dalimi, savąja siela – taip, kiekvienas iš mūsų jį

Jaunutis debesėlis, o debesų gyvenimas, kaip žinome judrus ir trumpas, pirmą sykį skrido dangumi didelių ir pritvinkusių debesų būryje. Virš plačios Sacharos dykumos vyresnieji debesys ėmė raginti jaunutį debesėlį: – Greičiau, paskubėk! Jei stabtelėsi, pražūsi. Tačiau kaip ir visi jaunuoliai debesėlis buvo nepaprastai smalsus. Todėl jis paliko nuošaly debesų būrį, atrodžiusi kaip piestu stovinčių bizonų

Aš jį išvydau baltoj mėnesienoj, Arkliuką baltąjį, narčiai išrietusį sprandą. Šviesi ir graži jo didystė, niekuo nesuteptas Jo tyrumas, nepripažįstantis ir nepažįstantis Gėrio nei blogio, nei naštos Gėdingų dienų, plakamų atminties rimbo. Esi be praeities, baltasis arkliuk, be nuodėmės, Šiam sidabro miške neskirta tau baugi ateitis – Tik šviesi dabartis ir mėnulio risčia Tu esi

„Vienas iš keisčiausių dalykų šiame pasaulyje yra tai, kad kartais žmogus ima ir patiki gyvensiąs amžinai, amžinai, amžinai. Atsikelia, pažadintas švelnios, didingos aušros, išeina laukan, stovi ten vienas, užverčia galvą aukštyn ir žiūri, žiūri, ir mato pamažu besimainantį brėkštantį dangų ir kitus priešaušrio stebuklus, nuo kurių beveik norisi šaukti. Bet tik širdis sustingsta prieš tą

96 laiškas 1. Tu vis piktinies kuo nors arba skundies ir nesupranti, jog pati didžiausia blogybė ir yra, kad piktiniesi ir skundiesi. Mano nuomone, pasaulyje vyrui nėra jokio vargo, jei tik jis kokios nesėkmės nevadina vargu. Pajutęs, kad nebeįstengiu ko nors pakęsti, aš pradėsiu nekęsti pats savęs. Sergu – tokia dalia. Šeimyna atsigulė ligos patalan,

Sykį gyveno beturtis vienuolis, kuris keliavo iš kaimo į kaimą skelbdamas Dievą ir Jo gerumą. Varguolis pasitenkindavo mažu, jo vakarienė dažniausiai būdavo duonos kriaukšlė ir gurkšnis trykštančio šaltinio vandens. Vieną vakarą vienuolis atkako prie kaimo, tačiau vėlyvą valandą niekam nenorėjo trukdyti, tad įsirengė guolį po medžiu. Kalbėdamas vakaro maldas, išvydo atbėgant uždususį prakaito išpiltą kaimo

Dauguma žmonių suvokia save kaip ribotą kūną, bet tu nesi vien ribotas kūnas. Netgi žvelgiant pro mikroskopą matyti, kad esi energijos laukas. Apie energiją žinome štai ką. Nuėję pas kvantinės fizikos specialistą paklauskite: „Kas kuria pasaulį?“ Atsakymą išgirsite tokį: „Energija“. Tada paprašykite apibūdinti ją. Jums atsakys: „Jos negalima nei sukurti, nei sunaikinti. Ji visada buvo

TOP