N. Gabija Wolmer

Nijolė Gabija Wolmer

Kvėpuok sąmoningai,
Mąstyk savarankiai,
Mylėk drąsiai,
Bendrauk nuoširdžiai,
Kurk laisvai,
Gyvenk džiaugsmingai,
Veik išmintingai.
Amen Om Amen
Ir neužmiršk, jog tik nemirtingieji įpranta,
o įpratę bijo mirti…

MANO MOKYTOJAI
Z-Z

Dvasinis kelias sąmoningai dabartiniame įsikūnijime man prasidėjo 1986 metais, kai pirmą kartą susidūriau su budistinėmis mantromis, ištisu budistiniu pasauliu, kurį padėjo pažinti Algirdas Kugevičius, vienintelis tokio lygio budistinių tekstų vertėjas bei praktikas Lietuvoje ir vienas iš geriausių vertėjų pasaulyje. Jo nuoširdžios pagalbos dėka domėjimasis virto nuolatiniu vidiniu darbu, susijusiu su budistinėmis praktikomis, vėliau – astrologijos studijomis.

Vėliau, 1990 metais, sėkmės vėjas – sparnuotasis Lungas – nunešė mane į Buriatiją, pas tuomet jau labai garbaus amžiaus lamą ŽIMBA – ŽAMSO, vieną iš trijų pagrindinių to meto Buriatijos budistų lamų – patriarchų. Be galo griežtas daugumai, man jis buvo atlaidus ir nedelsdamas suteikė taip laukiamus esminius pirminius budistinius įšventimus. Nors jis išėjo iš šios realybės 1995 metais, nuolat su dėkingumu jaučiu jo vedimą, pagalbą, reiklumą. Šis gerbiamas dvasinis mokytojas įvedė mane į lamaistinę, Gelugpa budizmo tradiciją.

dalaiDar vėliau, 1990-ųjų pradžioje, įstojus į Lietuvos budistinių studijų institutą, man teko laimė sutikti Lietuvoje Jo Šventenybę Dalai Lamа XIV-ąjį, gerb. TENZIN – GJATSO, bei kartu su kitais to meto budistinės bendruomenės, Budistinių studijų instituto nariais gauti įšventimus į kai kurias budistines praktikas, mantras.

N-NVėliau, 1993 metais į Vilnių atvykus vienam iš didžiausių dabarties Dzogčeno, arba Didžiojo Užbaigimo Metodo, mokytojų, tibetiečiui NAMKHAI – NORBU, teko laimė gauti įšventimus iš šio garbaus mokytojo bei įvedimą į budizmą, artimesnį Njingma, arba Raudonkepurių, tradicijai, kadaise įkurtai mitologinio Tibeto budizmo pradininko, mokytojo–mago, mahasidho PADMASAMBHAVOS.

Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl 1994 metais, nuvykus kartu su P. Normantu į Tibetą, Lhasoje per didžiąją rudens šventę centrinėje Džok-Chango šventykloje vienas ryškiausių rytų Tibeto mokytojų man pats pasiūlė perduoti bei perdavė įšventimą į Padmasambhavos mantrą bei praktiką, net to neprašius…

Penktuoju mokytoju, ko gero, pačiu griežčiausiu, man tapo švenčiausias kalnas Tibete Kailašas, dar kitaip induistų vadinamas Šyvos sostu, aplink kurį apeiti daugiau nei penkių kilometrų aukštyje svajoja ne tik budistai, bet ir induistai, neretai aukodami sveikatą, net gyvybę, kad tik galėtų atlikti šį piligrimystės veiksmą. Sakoma, jog žmogus, apėjęs šį kalną, išgrynina visą savo karmą – nežinau, ar taip įvyko ir man, (protas sakytų, kad tikrai ne), tačiau didžiulė, dažnai skausminga vidinė transformacija tikrai vyko ne tik piligrimystės aplink kalną metu, bet dar labiau – kelerius metus po sugrįžimo į Lietuvą.
Tikiuosi, jog šventas Kailašo kalnas nesupyks dėl šio mano įvardijimo. Juk, kita vertus – tai Šventa, Gyva Žemės mandala, vartai į dangų…

Šeštuoju mano mokytoju tapo mano mylimiausias šio įsikūnijimo mokytojas, mokinys, partneris, sutuoktinis, pagalbininkas, patarėjas, karmos diagnostikas, kvėpavimo technikų praktikas, rebeferis, hipnoterapiautas RAIMUNDAS KARECKAS. Pradėjus eiti kartu, daugelis ankstesnių praktikų plykstelėjo susivokimo apie praeitus gyvenimus liepsna, o kelias įgijo jėgą…

KTR2004-ais metais brangenybių vėrinį papildė įšventimai, gauti iš Jo Šventenybės XIV–ojo Dalai Lamos mokytojo Kalačakros praktikoms lamos KIRTI CENŠAB Rimpočė. Šis gerbiamas praktikas man bei Raimundui perdavė įšventimą praktikuoti dviem aukščiausio lygio tantroms: GUHJASAMADŽOS bei KALAČAKROS. Dauguma mūsų bendražygių tuo pat metu gavo Kalačakros įšventimą.

Prie šių brangenybių vėrinio taip pat galima būtų pridėti LEONARDO ORRO, šiuolaikinėje Žemės civilizacijoje rebefingo praktikų pradininko, perdavimą man bei Raimundui bazinės kvėpavimo technikos, įgalinančios valyti bei gryninti visus žmogaus kūnus, įskaitant ir karminį.

BGalima būtų taip pat paminėti galingą tiesioginį ryšį, atsiradusį ne tik man, Raimundui, bet ir daugeliui mūsų artimų bendražygių su nemirtinguoju mokytoju BABADŽI, Leonardo Orro mokytoju. Galima būtų minėti kitų, nematerialių Mokytojų labai reiklų, kartais reiklesnį nei kitų, vedimą, mokymą bei tiesioginį darbą su Karmos Valdovais siekiant efektyviausių metodų karminio valymo bei hiperaktyvaus kvėpavimo technikomis.

Nuo 1993 metų mano vedamos paskaitos bei meditacijos po truputį peraugo į daugiapakopius dvasinio ugdymo seminarus ir vasaros stovyklas.
Darbas su maža bendraminčių, bendražygių, mokinių grupele nuo 1998 metų išaugo į dvasinės saviugdos klubą TRYS BRANGENYBĖS bei integralaus dvasinio tobulėjimo centrą UDUMBARA.
Astrologijos studijos išaugo į daugiametę dviejų valandų autorinę ezoterinę – astrologinę radijo laidą KAIP DANGUJE, TAIP IR ANT ŽEMĖS, nuo 1999-ųjų kasmet leidžiamą leidinį DIDYSIS ASTROLOGINIS MĖNULIO KALENDORIUS bei unikalią astromineralogijos mokyklą Vilniuje, kuriai vadovauju nuo 2009 metų.

Šiuo metu negalėčiau pasakyti, jog mano pasaulėžiūra yra tradiciškai budistinė – savo kelią labiau suvokiu kaip savarankų integralų dvasinį kelią, talpinantį savyje įvairių žmonijos dvasinių kelių vertybes, praktikas, pasiekimus kaip neįkainuojamas, saugotinas vertybes, suteikiančias, išryškinančias skirtingus gebėjimus. Šiame kelyje viena didžiausių vertybių manau esant savarankų ryšį su dvasios pasauliais, dvasinių Mokytojų vedimo girdėjimą, suvokimą, išgyvenimą. Ne visos religijos tai pripažįsta kaip kiekvieno žmogaus teisę ar potencialią galimybę.

Manau, jog kiekvienas efektyvus, gyvybingas dvasinis kelias turi įvairius dvasinius instrumentus, padedančius plėtoti, kultivuoti vieną ar kitą žmogaus dalį visiškai save realizavusios, dieviškos, nušvitusios sąmonės, būties link. Manau, jog pati epocha, kuomet tampame vis labiau informacine visuomene, kuomet žinios, informacija iš įvairių žemės kampelių akimirksniu apskrieja visą planetą, vis labiau suartindama įvairias kultūras bei pasaulėžiūras, verčia ieškoti taikių būdų suintegruoti rytų bei vakarų, skirtingų kultūrų išmintį, dvasinius pasiekimus bei realizuoti tai praktikoje, gyvenime.

Argi ne keista yra tai, jog materijoje kasdien naudojamės vos ne visų tautybių, kultūrų, šalių veiklos produktais – šia prasme seniai esame viena (prisiminkime, jog maistą dauguma kasdien valgome išaugintą, paruoštą įvairiausiose pasaulio šalyse; vos ne kasdien naudojame medžiagas, produktus, pagamintus daugybėje šalių, neįsivaizduojamos daugybės žmonių). Bet drauge esame vis dar taip toli vienas nuo kito dvasine, sielos, pasaulėžiūros prasme, turime tiek daug baimių, tabu keliuose, kurie veda į šventyklą. Argi tai ne keista? Argi ne laikas nors truputėlį ką nors pakeisti – suartinti supratimo ir taikos vardan?

Integralaus dvasinio tobulėjimo centre UDUMBARA tą ir darome. Todėl neiškeliame vienos kurios religijos ar dvasinio kelio aukščiau kitų, neperšame savo pasaulėvaizdžio kitiems, siekiame tolerancijos, stengiamės tobulėti taikoje, santarvėje su pasauliu bei dora. Suvokiu, jog tokiam keliui reikia subręsti, jis nėra reikalingas kiekvienam ar visiems. Daugelį jis gali gąsdinti ar piktinti – kodėl ne tradiciškai? Suvokiu, jog kelių yra daug, ir tai yra gerai. Todėl kviečiu į mūsų centrą tuos, kuriems toks pasaulio matymas, jutimas yra artimas bei savas. Juk vis dėlto gyvename laisvoje, demokratiškoje šalyje, ir tai yra mūsų laimė. Naudokimės ja…

Taip matau savo kelią bei esminius jo dvasinius įvykius, kuriuos galiu čia aprašyti. Tikiuosi, kad Jus sudomino ši svetainė, jei skyrėte tiek savo brangaus laiko skaitymui. Esu Jums dėkinga už tai.

Sėkmės Jums, Ramybės, Taikos, Išminties ir Meilės.

Su dėkingumu – N. Gabija Wolmer

TOP