Šri Svami Šivananda. Pranajamos mokslas

Pranajamos mokslas

Reguliariai ir stropiai praktikuodami koncentraciją jogai įgyja įvairias jogiškas galias arba siddhi, ir tampa siddhais. Šis procesas vadinamas sadhana. Pranajama – viena iš pačių svarbiausių sadhanų. Praktikuodami asanas jūs imate kontroliuoti savo fizinį kūną, o praktikuodami pranajamą – subtilų, astralinį kūną, arba lingą – sharirą. Kadangi tarp kvėpavimo ir nervinių srautų egzistuoja pats betarpiškiausias ryšys, kvėpavimo kontrolė reiškia vidinių gyvybinių srautų kontrolę.

Praną galima įvardinti kaip subtiliausią gyvybinę jėgą, esančią visame, kas suvokiama fiziniame plane, kaip judėjimas ir veiksmas, mentaliniame plane – kaip mintis. Tokiu būdu, žodis pranajama reiškia „gyvybinės energijos išlaikymas“. Tai gyvybinės energijos, kuri teka žmogaus organizmo nervais, judina žmogaus raumenis, valdo jo jutimo organus ir protą, kontrolė. Būtent šitą gyvybinę energiją jogai stengiasi įvaldyti praktikuodami pranajamą.

Tas, kuriam tai pavyksta, tampa ne tik savo egzistavimo fiziniame ir astraliniame planuose, bet ir viso pasaulio valdovu, nes prana yra kosminio gyvenimo pagrindas, tas subtilus elementas, kuris leido visatai vystytis ir tapti tokia, kokią mes ją matome dabar, ir kuris betarpiškai veda ją į galutinį tikslą. Jogui visa visata yra jo kūne. Jo kūnas ir visata sudaryti iš tos pačios materijos. Energija, pulsuojanti jo nervuose, niekuo nesiskiria nuo energijos, pulsuojančios visur šitoje visatoje. Todėl savo kūno įvaldymas jam reiškia visatos jėgų įvaldymą. Pasak induistinės filosofijos, viskas sudaryta iš dviejų pagrindinių substancijų: akašos, arba „eterio“, ir pranos, arba energijos.

Visas žmogui žinomas gamtos jėgas – gravitaciją, šviesą, šilumą, elektrą, magnetizmą, viską, ką galima pavadinti „energija“, gyvuliškas jėgas, mintis ir intelektualines jėgas, – galima pavadinti kosminės pranos pasireiškimu. Dėl pranos jie atsirado šiame pasaulyje, ir pranoje jie galų gale ištirps. Bet kurią šio pasaulio jėgą, fizinę ar mentalinę, galima privesti prie šitos pirminės jėgos. Nėra nieko, išskyrus šiuos du faktorius vienoje ar kitoje formoje. Tas, kuris įvaldė praną, – įvaldė pačią kosminio gyvenimo ir veiklos esmę. Tas, kuris įvaldė šitą esmę, – valdo ne tik savo protą ir kūną, bet ir visus protus ir kūnus šioje visatoje. Tokiu būdu pranajama arba pranos kontrolė, – tai būdas, kuriuo jogas savo mažame kūne bando realizuoti visą kosminio gyvenimo platumą ir pasiekti tobulumo įvaldydamas visas šios visatos jėgas.

Shvasa reiškia įkvėpimas, prashvasa – iškvėpimas. Kvėpavimas – tai išorinis pranos, gyvybinės energijos, pasireiškimas. Kvėpavimas, kaip elektra, yra grubi prana. Kvėpavimas – sthula, grubus. Prana – sukshma, subtili. Išmokę valdyti kvėpavimą, jūs galėsite valdyti subtilią praną. Kontroliuoti praną, reiškia kontroliuoti protą. Protas negali funkcionuoti be pranos. Tik dėl pranos vibracijų jame atsiranda mintys. Prana išjudina protą. Sukshma – prana, arba psichinė prana, betarpiškai susijusi su protu. Kvėpavimą galima prilyginti svarbiam mechanizmo smagračiui. Kaip sustabdžius šitą smagratį, sustoja likusios mechanizmo dalys, taip ir organai nustoja funkcionuoti, kai jogas sustabdo kvėpavimą. Jeigu jūs valdote smagratį, jūs valdote ir visas likusias dalis. Lygiai taip, išmokę valdyti išorinį kvėpavimo mechanizmą, jūs galėsite valdyti vidinę gyvybinę jėgą, praną. Pranos valdymo per kvėpavimą procesas vadinamas pranajama.

Prana – tai visos visatos energijos. Tai visų jėgų, paslėptų žmoguje ir aplink jį, suma. Šviesa, šiluma, elektra, magnetizmas – visa yra pranos pasireiškimas. Visos fizinės jėgos, visos energijos ir prana teka iš bendro šaltinio, Atmano. Visos fizinės ir mentalinės jėgos yra prana. Ši jėga veikia visuose būties planuose, nuo žemiausio iki aukščiausio. Visa, kas juda, funkcionuoja, gyvena, – yra pranos išraiška arba pasireiškimas. Akaša, arba eteris – taip pat pranos pasireiškimas. Prana susieta su protu, per protą – su valią, per valią – su individualia siela, o per sielą – su Aukščiausia Būtybe. Jei jūs mokate valdyti mažas pranos bangas, praeinančias per protą, tai žinote visuotinės pranos kontrolės paslaptį.

Kontroliuodami kvėpavimą, jūs efektyviai kontroliuojate visus galimus organizmo judesius ir nervinius srautus. Kvėpavimo ir pranos kontrolė leidžia jums lengvai ir greitai kontroliuoti ir tobulinti savo kūną, protą ir sielą. Prana-jamos dėka jūs galite valdyti savo likimą ir charakterį, savo individualų gyvenimą sąmoningai suderinti su kosminiu.
Valingai mintimi valdomas kvėpavimas, – tai atgaivinanti, regeneruojanti jėga, kurią galima sąmoningai panaudoti tobulėjimui, sunkių ligų gydymui ir daugybei kitų vertingų tikslų.

Prana – pati vyriausia, nes žmoguje atsiranda nuo pat jo pradėjimo momento. Klausos ir kitų jutimų organai pradeda funkcionuoti tik tada, kai pradeda formuotis jų išorinės dalys – ausys ir pan. Upanišadose prana vadinama jyestha ir sreshtha (vyriausia ir geriausia). Būtent dėl psichinės pranos energijos vibracijų funkcionuoja protas ir gimsta mintys. Jūs matote, girdite, kalbate, jaučiate, galvojate, norite, žinote ir t.t. pranos dėka.

Įkvėpdamas praną, pripildydamas ja skrandį, sąmoningai fokusuodamas praną bambos srityje, ant nosies galiuko, ant kojų pirštų sandhos (tai yra tekant saulei ir temstant) ar bet kuriuo kitu dienos metu, jogas išsilaisvina iš visų ligų ir nuovargio. Fokusuodamas praną ant nosies galiuko, jis tampa oro elemento valdovu; fokusuodamas ją bambos srityje, jis sunaikina visas ligas; fokusuodamas ją ant kojų pirštų, pasiekia kūno lengvumą. Tas, kuris geria vandenį liežuviu, įveikia nuovargį, troškulį ir daug kitų liguistų būsenų. To, kuris geria orą burna dviejų sandhų ir dviejų paskutinių nakties valandų metu, kalboje po trijų mėnesių pasireiškia gailestingoji Sarasvati (kalbos deivė), tai yra jis tampa iškalbingas ir išsimokslinęs. Po šešių mėnesių jis išsilaisvina iš visų ligų. Įtraukdamas orą prie liežuvio šaknies išminčius geria nektarą ir mėgaujasi gerove.

Sėkmingai pranajamai reikalingi penki dalykai: gera vieta; tinkamas laikas; saikingas, lengvas ir kaloringas maistas; kantrumas, atkaklumas ir stropumas praktikuojant; nadi valymas. Praktikuojant pranajamą taip pat būtinas dėmesingumas, atkaklumas ir tikėjimas. Praktikuojantis pranajamą turi gerą apetitą, gerą virškinimą, yra žvalus, drąsus, stiprus, džiaugiasi gyvenimu ir gražiai atrodo.

http://www.koob.ru/shivananda_svami/

Pasaulio istorijoje buvo išminčių, šventųjų ir pranašų, kurie patys praktikavo ir atskleidė kitiems įvairius būdus siekti to paties tikslo, vadinamo savęs realizavimu. Dieviškasis Guru (šitaip vadinamas svamis Šivananda), integralios jogos pranašas, teigė: „Negana praktikuoti tik vienos krypties dvasinę discipliną, kad ir kaip stengtumėtės ją ištobulinti. Kiekvienas mokinys, siekdamas priartėti prie Dievo, turi pasinaudoti visomis priemonėmis, kurias siūlo įvairios jogos kryptys ir atmainos“… Jo unikalų požiūrį į jogą galėtume pavadinti jogos sinteze arba „po truputį visų jogų“. Jis perspėjo, kad greičiausiai pasieksime tikslą tik harmoningai ugdydami visus savo asmenybės aspektus. Antraip, bet kuri likusi silpna asmenybės dalis gali sugriauti visumą…

Gurudevas labai vertino pranajamą ir tikėjo jos galia. Be galo mėgo ją praktikuoti. Praktikuojant integralią jogą, jam svarbūs buvo ir kūno mankštinimas, ir kvėpavimo valdymas (o kartu ir gyvybinės energijos valdymas). Pranajama pripildo organizmą ramybės ir palaimos. Stebėtina, kad net per įtemptą darbo dieną dvi valandas jis visuomet skirdavo pranajamos praktikai.
Svamis Šivananda ypač mėgo vadinamą „paprastąją pranajamą“ (sukha pūrvaka), kurią atlikti nesunku ir malonu. Žiemą praktikuodavo bhastriką (tam tikra sudėtinga pranajamos metodika) – buvo tiesiog gražu žiūrėti… Kvėpavimas turi būti sulėtintas. Dėl tokių niuansų Gurudevo Šivanandos joga kiek sudėtingesnė už tradicinį požiūrį, nurodantį aiškias taisykles ir matus, kuriais galite vadovautis.

Gurudevo Šivanandos pranajama reikalauja budrumo. Turite būti pastabūs, susikaupę ir atsidavę. Turite atrasti savo galimybių ribas, tačiau jų neviršyti. Jokio savęs prievartavimo, jėgos naudojimo ar įtampos. Taip skatinama siekti harmonijos. Jogą privalu praktikuoti labai rimtai, bet be prievartos ar lenktyniavimo. Ji turi būti graži – tokia Šivanandos joga.
Dažniausiai jis keldavosi ryte prieš tris, daug anksčiau, nei reikalaudavo iš savo mokinių Tokį ankstų rytą daugiau kaip valandą skirdavo pranajamai, kurią praktikuodavo vienas. Per darbo dieną, nors būdavo labai užsiėmęs, dar keletą kartų rasdavo po valandą laiko atlikti pranajamos pratimus.

Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, jau negalėdamas praktikuoti asanų, jis sakydavo: „Aš išnaudoju kiekvieną galimybę praktikuoti pranajamą; net ir gulėdamas, ypač jei nesimiega naktį“. Kai tik galėdavo, atsiremdavo į pagalves ir kvėpuodavo. „Jei negalite atlikti visų asanų, darykite, kiek pajėgiate, bet daugiau praktikuokite pranajamą…“ – siūlydavo jis visiems. Jis suprato, kad pranajama tiesiogiai veikia nervų sistemą ir protą. Ji sutekia vidinės gerovės jausmą, pranašesnį už tai, ką paprastai vadiname sveikata…

Gurudevas tikino, jog neišsenkamos vidinės energijos šaltinis yra asanos, pranajama, meditavimas ir Dievo vardo kartojimas, ypač pranajama. Visa tai lėmė fenomenalią Gurudevo atmintį ir gebėjimą vienu metu atlikti aštuonis darbus (astavadhana). Pranajama apvalo subtiliuosius energijos kanalus (nadi) ir nervų sistemą, sustiprina protą. Gurudevo proto galia vienu metu padarydavo kryptingą šimto žmonių darbą.

Svamis Venkatesananda “Šivanandos integrali joga” – P.O Shivanandanagar, Indija, 1981