Savęs atradimas per budistinę meditaciją

Kas yra meditacija?

Meditacija yra budistinių praktikų šerdis. Bet kas gi yra meditacija? Tai nėra tiesiog galvojimas apie ką nors. Greičiau tai yra kai kas, kas yra daroma, – ir ne tik mintimis, bet ir kūno poza bei kvėpavimu. Normaliai mūsų gyvenime nuolat yra išsiblaškymas. Meditacijos praktika, pašalindama tą išsiblaškymą, leidžia mums susitelkti į savo išgyvenimą čia ir dabar.

Kokia meditacijos paskirtis? Kalbant paprastai, – atrasti tai, kas mes esame iš tikrųjų. Mes to nežinome tik dėl to, kad mūsų mintys yra miglotos kaip dangus, užtemdytas debesų. Kai taip nutinka, mes negalime matyti saulės. Tas žinojimas, kas mes iš tikrųjų esame, yra vadinama gnosis. Tai yra žinojimas, kuris mus vaduoja. Tai yra žinojimas, kas mes esame, iš kur atėjome ir kur einame. Šio žinojimo realizavimas ir yra budistinių praktikų tikslas.

Kad atrastume šį žinojimą, būtina atverti jį savyje, o ne rasti aprašytą knygose. Todėl pradėti reikia nuo savo realios situacijos aptikimo čia ir dabar. O ne nuo kokios nors senos istorijos, kaip buvo pradėtas pasaulis, ar nuo išorinio abstraktaus Dievo. Tokios sąvokos yra tik idėjos mūsų prote, o ne patirtis. Neatidėliodami pradėkime nuo savo dabartinės patirties, kurioje galėtume atrasti save tiesiog čia ir dabar.

Meditacija yra tas metodas, kuris mums leidžia turėti tiesioginę patirtį. Kam mums to reikia? Kadangi nesame įpratę suvokti savo tiesioginės patirties. Mes nesuvokiame jos, kadangi esame išsiblaškę ir nesame čia ir dabar. Tokiu atveju esame necentruoti ir neįsižeminę. Paprastai mes nuolat gyvename ne savo tiesiogine patirtimi, bet savo mintinėmis konstrukcijomis apie patirtis ir realybę. Mes nuolat primetame savo lūkesčius ir įsitikinimus visam tam, ką patiriame. Ir šios mintinės konstrukcijos įgyja formą. Todėl mes gyvename praeitimi, o ne savo tiesioginėmis patirtimis – vidinėmis ar išorinėmis.

Bet per meditaciją galima pasiekti ir patirti dabarties momentą. Galima atrasti, kas yra tiesioginė patirtis ir kas yra mūsų būties centras. Galima aptikti savo sąmoningos egzistencijos pagrindą. Todėl meditacija yra pagrindinė dvasinio kelio ir asmeninės raidos dalis. Budistiniais terminais šnekant, aukščiausias to kelio tikslas yra ne tiesiog džiaugsmas ir visų šio gyvenimo troškimų išsipildymas, bet išsivadavimas ir nušvitimas.

Bet ką gi tai reiškia? Išsilaisvinimas nuo ko? Nušvitimas ko? Išsivadavimas reiškia laisvę nuo kančios, kurią patiriame ciklinėje egzistencijoje, arba samsaroje, kuri kyla iš nesuvokimo ir savęs pažinimo trūkumo, kuris veda į bangavimą, sukeliamą negatyvių emocijų. Nušvitimas atveria, kas mes iš tikrųjų esame, atveria mūsų vidinę budos prigimtį. Nušvitimas – tai visiška mūsų dvasinio potencialo realizacija…

Džonas Myrdhinas Reinoldsas