Šambalos paslaptis

James Redfield

ŠAMBALOS PASLAPTIS

„Mūsų mintys ir pažiūros lemia mūsų svajonių įgyvendinimą. Ketinimai, maldos, net slapčiausios mintys bei svarstymai veikia ne tik mūsų pačių, bet ir kitų sėkmę.“

James Redfield

Šioje knygoje bestselerių autorius Džeimsas Redfildas tęsia kvapą gniaužiančius Celestino šventyklos paslapties ir Dešimtosios įžvalgos nuotykius ir nukelia Jus į snieguotas Himalajų viršūnes ieškoti Tibeto legendinės šalies Šambalos, palaipsniui atverdamas Vienuoliktąją įžvalgą.

Paprastu stiliumi, visiems suprantama kalba atveriamos dvasios veikimo paslaptys, o įspūdingais nuotykiai atskleidžiami principai, kaip keisti realybę, transformuojant ne tik savo, bet ir visos žmonijos likimą.

***

Vis labiau imame suvokti, kad gyvenimo įvykiams daro įtaką aukštesni dvasiniai procesai, todėl pamažu atsisakome materialistinio požiūrio, ribojančio gyvenimą iki gebėjimo išlikti, religijai numetančio išmaldą sekmadieniais, žaislais ir pramogomis atitraukiančio mus nuo orios pagarbos savo gyvybei.

Vietoj to mes trokštame gyvenimo, kupino paslaptingų sutapimų, netikėtų nuojautų, vedančių tik mums šiame gyvenime skirtu keliu, ieškant tam tikrų žinių ir patirties – lyg mus stumtų pati lemtis. Taip gyvendami jaučiamės it detektyvai, ieškantys kelio į save, narpliojantys mįsles, vedančias nuo vienos įžvalgos prie kitos.

Pamažu atrandame, kad tikrojo dieviškumo potyris slypi viduje. Aptiktas ryšys su juo gyvenimą užpildo aiškumu ir nuojauta. Imame regėti savo likimo, savo misijos vizijas, jei, aišku, atsikratome kliudančių įpročių, su kitais elgiamės etiškai ir išliekame ištikimi širdies balsui.

James Redfield

5. SĄMONINGUMO PERDAVIMAS

Džeikobas nuvažiavo, dar sykį į mus pažvelgęs. Kai priėjome prie mūsų visureigio, pastebėjau, kad Jinis šypsosi.

– Kaip manai, ar dabar supratai Trečiąją pakopą?- paklausė manęs. -Pagalvok, kiek daug ji reiškia.

Aš susimąsčiau. Panašu, kad pagrindinė šios pakopos reikšmė yra tai, kad mes galime daryti įtaką kitų žmonių laukams, padidindami jų vibracijas, pakylėdami juos į aukštesnį sąmonės lygį, o tada jie patys savarankiškai gali susivokti. Šis suvokimas papildė mano žinias, įgytas Peru. Man pasirodė itin nauja tai, kad mūsų laukas gali sklisti toli ir kad galime jį nustatyti aplinkinių pakylėjimui – net ir tais atvejais, kai neturime su jais tiesioginio ryšio, nematome jų veidų. Tai galime daryti vien tik vizualizacijos ir tikėjimo, kad tai jau vyksta, pagalba. Žinoma, tai darydamas, žmogus neturi siekti valdyti kitų – kaip aš mėginau tai daryti su Džeikobu.

Šias savo mintis išdėsčiau Jiniui.

– Tu supratai, kad žmogaus sąmonė gali būti užkrečiama, perduodama,- aiškino Jinis. -Kažkuria prasme mes visi turime bendrą sąmonę. Žinoma, mes valdome savo sąmonę ir bet kurią akimirką galime pasitraukti nuo kitų – atsijungti ir mąstyti savarankiškai. Bet, kaip jau esu minėjęs, vyraujanti žmonijos pasaulėžiūra visada yra milžiniškas tikėjimo ir lūkesčių laukas. Žmonijos progreso variklis – gana didelė grupė žmonių, galinčių nušviesti ryškesniu meilės lūkesčio spinduliu likusį žmonijos lauką. Šios pastangos dėka sukuriamas aukštesnis energijos lygis, kuris įkvepia kitus siekti savo aukščiausio potencialo realizacijos.

Jinis nusišypsojo man.

– Šambalos kultūros pagrindas,- tarė jis, -ir yra panašaus lauko kūrimas.
Aš taip pat nusišypsojau Jiniui. Jutau, kad ši kelionė pamažu įgyja prasmę, kurios aš dar nemoku suformuluoti.

James Redfield „Šambalos paslaptis“