Pasikartojantys skaičiai
Klausimas: Jau koks mėnuo mane persekioja toks dalykas, pasižiūrėjusi į laikrodį aš matau pasikartojančius skaičius: 11:11, 12:12, 19:19, vienodas valandas ir minutes. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Daug žmonių rašo panašius dalykus ir klausia to paties: „Kas su manimi vyksta, kad aš matau, fiksuoju pasikartojančius skaičius?“. Tokių žmonių yra daugiau, nei galima būtų tikėtis.
Visiems šiems žmonėms galima pasakyti vieną bendrą dalyką: jei susiduriate su šiuo fenomenu, vadinasi, esate gyvenimo periode, kuris yra svarbus. Šiuo periodu aktyviai – aktyviau nei įprastai – su jūsų asmenybe nori bendrauti, veržiasi, nori prisibelsti ir pasakyti kai ką jūsų siela arba dvasios pasaulis.
Tai gali tiesiog reikšti, kad per mažai skiriama dėmesio dvasios pasauliui, sielos reikmėms, kad per daug užsisukta pasaulietiniame gyvenime. Tai yra ženklas: „Sustok. Įsiklausyk. Aš noriu su tavim kalbėti. Aš noriu su tavim kalbėti. Aš noriu su tavim kalbėti. Aš noriu su tavim kalbėti.“ Galėčiau 100 kartų tai pakartoti. Tačiau žmogus neatsipeikėja – jis kaip ta voverė, užsisukusi sukasi rate, ir niekaip negali sustoti. Ir tie besikartojantys skaičiai – tai dvasios kalba: „Sustok. Aš noriu su tavim kalbėti. Atsigręžk į tai, kas svarbu. Atsigręžk į tai, kas svarbu.“
Kodėl tai kartoju? Todėl, kad ir skaičiai kartojasi. Ir tai reikėtų gerbti. Nekamuoti nei mūsų sielos, nei dvasios pasaulio. Todėl, kad toks bendravimo būdas yra kantrus, švelnus žadinimas iš pasaulietinio sapno. Jei žmogus negirdi, neklauso, tas žadinimas gali pereiti į kažkokias mažiau malonias formas, supurtymą, sukrėtimą. Jei tai vyksta, vadinasi, kažkas svarbaus praeina pro šalį – laikas prabusti.
O kaip padaro dvasia tuos sutapimus? Ar kas kitas tai padaro? Man rodos, mūsų aukštesnei esančiai lengviau atkreipti mūsų dėmesį į laikrodį būtent tuo metu, kai ten atsiras tikslus, simetriškas skaičius, kuris praneš, kad vyksta kažkas svarbaus, ypatingo mūsų sielai, amžinajai dvasiai. Juk ji ne tik visur aplinkui – ji ir mumyse yra. Ir todėl jai visai nesunku yra veikti per mūsų pačių protą, atkreipiant dėmesį į skaičius būtent tuo metu, kai yra ypatingi, išskirtiniai, o ne padriki, chaotiški: 11:11, 22:22…
Jums būtinai turi įvykti kažkoks vyksmas: voverė turi atidaryti tą narvelį, iškišti nosytę, apsidairyti, kas yra aplink. Nustoti sukti ratu: gal reikia darbą pakeisti, gal pradėti medituoti, gal santykius naujai formuot. Jūsų gyvenime būtinai turi kažkas pasikeisti. Ir nedelsiant, jei jau taip dažnai tai kartojasi. Kaip kitaip su jumis taikiai šnekėti – kalba, kuri nepažeistų, nesusargdintų?
Tai yra subtilaus pasaulio kalba. Tokie ženklai visada sutampa su tarpsniais, kai turi vykti svarbūs dalykai, tačiau nevyksta: „Persiorientuok, žmogau, iš nereikšmingų dalykų į reikšmingus“. Jūs patys turėtumėte žinoti, į ką turite atsigręžti savo pasaulyje, susimąstyti, nustoti paviršutiniškai bėgti gyvenime, atsigręžti į tuos svarbiausius dalykus, dėl kurių įsikūnijo siela šiame gyvenime, panorėti juos suvokti.
Aš galvoju, kodėl ta kalba yra tokia dažna, tokia populiari? Ogi dėl to, kad ji yra objektyvi. Juk sunku sumanipuliuoti kam nors, rodant jums skaičius. Juk sunku tokiu atveju sakyti: „Ai, gal iš manęs jis ko nors nori“. Jei jums sakytų, kad turite ką nors daryti, koks žmogus, pagalvotumėt, o gal jis tai sako savanaudiškai, iš jūsų ko nori. Jei laikraštyje ar knygoje skaitytumėt – ir vėl ne, gal tai ne apie jus. Bet jei kažkokia nesuvokiama jėga sugeba suformuoti tai, ko joks žmogus nepadarys, vadinasi, veikia kažkas aukštesnio, kas verčia susimąstyti. Būtent todėl aukštesnysis pradas ir veikia per tokius faktus, kokių neįmanoma sufabrikuoti ir kurie yra akivaizdūs. Skaičiai, numerologija yra viena iš taikiausių formų bandant atkreipti žmogaus dėmesį, kad laikas pakreipti gyvenimą kita linkme, – būtent dėl to, kad neįmanoma tuo sumanipuliuoti. Na, niekas negali suformuoti tų skaičių, tik pats žmogus atkreipti į juos dėmesį tuo metu, kai jie tampa simetriški, pasikartojantys.
Apie pasikartojančius skaičius rašo įvairaus amžiaus žmonės – ir pagyvenusios namų šeimininkės, ir jaunos merginos, ir vidutinio amžiaus vyrai: „Ką gi reiškia šis keistas sąmonės žaidimas? Kodėl nei iš šio, nei iš to pradėjau fiksuoti laikrodį, rodantį vienodus skaičius?“
Tai, ko gero, bendra šio meto tendencija. Tai yra Dvasios, Dvasinio pasaulio dialogas su jumis dialogas, na, galima sakyti, Viešpaties dialogas, arba jūsų pačių aukštesniosios esaties dialogas su jumis – per sutapimus, per dėmesio atkreipimą ypatingu, magišku momentu.
Vieną kartą, antrą, trečią, ketvirtą… Kaip tai veikia sąmonę? Ogi priverčia suklusti, kad gyvenime yra kažkas neracionalaus, esančio už šio Majos šydo, kažkas, kas gali su mumis bendrauti nepažinia, keista šneka. Manau, neretai tai vyksta tam, kad išmuštų racionalų protą iš inercijos. Mes turime labai daug inertiškų proto programų, kad gali vykti tik taip, o ne kitaip, kad yra dalykų, kurie išvis negali vykti. Dvasia bando atkreipti dėmesį, kad gali vykti daugiau, negu tu įsivaizduoji. Ieškok Dvasios, atverk savo ribas, praplėsk jas. Gyvenimas yra paslaptingesnis ir didesnis, nei tu manai.
Reikia pabandyti ieškoti sakralaus dialogo su Dvasia. Tiesiog pasistenkite tapti savarankus dvasiniame kelyje, galų gale per maldą raskite glaudesnį ryšį su Viešpačiu. Nežinau, kuo jūs tikite, kaip jūs tikite, bet tikiu, kad kiekvienas žmogus turi kažkokį tikėjimą tuo, kas yra amžina, kas visa persmelkia. Tai ir kreipkitės į šį pradą – tiesiai į Aukščiausiąjį Šefą, Viršininką, Centrinę Informacijos Būstinę, į Amžinąjį Šaltinį, kaip jūs Jį bevadintumėte. Jis gali su mumis bendrauti įvairiausiais būdais – sutapimais, neįtikėtinais faktais. Manau, kad vienokiu ar kitokiu būdu jūs pribrendote tam gilesniam ir savarankiškesniam dialogui, jeigu tai ateina į jūsų gyvenimą. Dvasia su mumis įvairiai bendrauja, kartais ir per humorą, kartais ir per tokius keistus, neįtikėtinus atsitikimus.
Kažkada mane stebino, kai kas nors iš artimųjų sakydavo: „O, žiūrėk, 22:22… O, žiūrėk, 11:11…“ „Keisti žmonės, fiksuoja kažkokias nesąmones, smulkmenas“, – pamaniau iš pradžių, bet paskui tai ėmė vykti ir man pačiai. Šiaip jau neturiu įpročio maniakiškai sekioti akimis skaičių, bet, rodos, tiesiog kažkas vis atkreipia žvilgsnį į laikrodį arba į automobilio numerį – į pasikartojantį, magišką skaičių. Šis vyksmas eina drauge su tam tikra energija. Gali jausti, kad tai yra kitoks, nekasdienis vyksmas, kuris verčia apie kažką susimąstyti. Taigi Dvasios kalba yra įdomi.
Nijolė Gabija Wolmer
