Mantrinės praktikos

Jei kartu praktikuojate mantrų kalbėjimą, yra labai svarbu negeneruoti baimių. Juk yra žmoguje instinkto lygis – žvėriukas, kuris išgyvena viską instinkto programomis. Ir kai žmonės pradeda kažką sutartinai šnekėti, jis gūžiasi, bijo. Ta baimė, ne visada fiksuojama, trukdo mantrai tekėti ir iškreipia kolektyvinės sąmonės procesus. Didelis, galingas vyksmas generuoja ir didesnes baimes. Todėl, jei praktikuojate kartu, reikia būti pasiruošus nebijoti bendro darbo, toleruoti jį. Jei ne, geriau dirbti mažesnėmis grupėmis ar individualiai. Jauskitės pakankamai laisvai, patys pajuskite, kaip jums dalyvauti.
Pirmiausia šiandien skamba Taros mantra. Tara yra moteriška esybė, įkūnijanti moterišką dieviškąjį aspektą. Taip kaip vakariečio sąmonėje Pasaulio Motina, Didžioji Motina, taip budizme yra Tara – moteriškasis nušvitusios sąmonės aspektas – Buda-Moteris.
Budizme yra toks padavimas, jog kažkada viena moteris praktikavo ir nušvito. Matydama, kaip nelengva moterims (buvo patriarchatas, ir dauguma praktikuojančiųjų buvo vyrai) ji norėjo parodyti, jog nėra esminio skirtumo: vyras ar moteris – visi turi vienodą nušvitimo galimybę, realizaciją. Ir ji nusprendė būtent įsikūnijusi moterimi realizuoti nušvitimą.
Kitas padavimas teigia, jog Taros gimė iš Avalokitešvaros ašarų.
Avalokitešvara – gailestingumo dievybė. Matydamas gyvų būtybių kančias, jis verkia, išgyvendamas tą kančią drauge. Ir iš jo ašarų gimė Taros. Jas pagimdė noras padėti gyvoms būtybėms.
Kituose šaltiniuose teigiama, kad Tara yra visų Budų gimdytoja, kad Taroje slypi visų Budų magiškoji galia – nušvitimo galia.
Yra žinoma 21 Tara – 21 nušvitimo aspektas, nušvitusios dieviškos moteriškosios išminties aspektas. Centrinė, universaliausioji, abstrakčiausioji yra Baltoji Tara. Ji sėdi lotoso poza ir turi 7 akis: 2 – kaip visi, trečiąją – kaktoje, 2 – pėdose ir 2 – delnuose. Tai rodo visažinystę, gebėjimą žinoti, matyti, įžvelgti. Ji laiko lotosą kairėje rankoje. Tas lotosas – visų galių (sidhi) simbolis. Tara – nuostabiai graži būtybė.
Kitas aspektas – Žalioji Tara – jauniausioji, aktyvioji pagalbininkė. Ji yra kviečiama ligų, ypač moteriškų, atveju, tai pagalbininkė konkrečiose kebliose situacijose, nelaimėse.
Taros būdavo vardijamos, kai vienuoliai keliaudavo ir jiems reikėdavo apsaugos nuo įvairių pavojų: viena Tara saugodavo nuo laukinių gyvūnų, kita -nuo gyvačių įkandimų, trečia – nuo potvynių, ketvirta – nuo vagių, dar kita globodavo karo metu. Mėlynoji, geltonoji, raudonoji Tara… ir pati abstrakčiausia, padedanti susivokti Baltoji Tara. Juk kas yra Budos jėga? Gebėjimas išreikšti save – iki visiško dieviškumo, iki konkrečios pagalbos konkrečiose aplinkybėse. Tara – tai globojantis moteriškasis, taikusis aspektas.
Budizmo požiūris į idamus gali pasirodyti prieštaringas, sudėtingas: yra teigiama, kad idamai, pavyzdžiui, Avalokitešvara, Vadžrasatva, apvalanti dievybė, nėra realios asmenybės – jos gyvena mūsų sąmonėje, yra iliuzinės. Ir vis dėlto jas reikia šlovinti, nes jos turi milžiniškos galios. Budizmas nekviečia jų dievinti, kaip mes, vakariečiai, dievintume Dievą. Santykis su jais yra kitoks. Yra keista, kaip budizmas per absurdą geba pasiekti tokių didelių galių ir siektinybių. O gal kaip tik todėl, kad per absurdą, nes tai formuoja neprisirišimą. Praktikuodami per idamus, vizualizuodami juos ir vis dėlto akcentuodami, kad tai nėra realios būtybės, budistai pasiekia didžiulių dvasinių vidinių pasiekimų ir galių, kurias turi būtent idamai.
Apie tai rašoma įvairiuose šaltiniuose.
Kiekvienas galite pasirinkti sau artimiausią požiūrį: „Tara, kaip dieviškojo šaltinio moteriškasis aspektas“ ar „Tara, gyvenanti mano gyvoje sąmonėje“.
Kviečiu patiems eiti į mantros erdvę ir joje klausti: „Kas tu esi? Tara, atliepk. Tara, mokyk.“ Tara gali būti labai džiugi, teikianti gerovę. Vienas iš jos aspektų lyginamas su Lakšmi, Mahalakšmi…

Taros mantra: „Om Tare Tut Tare Ture Svaha“

Jūs kartais prašote pakalbėti apie sakralųjį moteriškumą. Ši mantra padės jums jį suvokti.
Tie, kurie esante nuoširdūs, neužsiveriantys, jau pažįstate sakralų moteriškumą – ne žodžiais, o per pačią būtį, vibracijas.
Jeigu jus kamuoja liga, jūs galite pačia mantra, jos žodžiais prašyti: „Tara, išgydyk“. Jeigu jūs laukiate – nesulaukiate meilės, nebūtina kalbėti mantrą ir dar atskirai prašyti. Pačiais mantros žodžiais prašykite meilės: „Om Tare Tu Tare Ture Svaha“.
Kalbėdami neprisiriškite prie rezultato, neskubinkite jo – nuo to gali pradėti skaudėti galvą.

Gajatri mantra: „Om bhur bhuvach svach tat savitur varenjam
bhargo devasja dhimachi dhijo jo nach pračio dajat“

Tai viena iš fundamentaliųjų mantų, induistinė. Vertimą pasakysiu labai paprastai, plačiau galite patys pasiieškoti internete. „O Viešpatie, švytintis trijuose pasauliuose. Žvelgiu į tavo neįsivaizduojamai gražų švytėjimą ir prašau: „Suteik mums išsivadavimo principą (tai yra išvaduok mano sąmonę, pakylėk iki savęs)“
Vertimai yra įvairūs, svarbu prisiliesti prie pačios mantros.

Bidža mantros: „Om“, „Ach“, „Hūm“

Yra mantros ir yra bidža mantros – sėklinės mantros. Bidža mantra – skiemuo – mantra, sėkla – mantra, gemalas- mantra. Tai yra koncentruota mantros jėga, esanti viename skiemenyje. Budizme ir induizme dažnai naudojamos trys bidža mantros išreikšti būčiai trijuose pasauliuose, dvasios pasauliui nusileidžiant į tris lygius.
Om – universaliausias Viešpaties principas visatoje, trumpiausias, visa aprėpiantis Dievo vardas.
Om – bidža mantra, švytinti baltoje sferoje Mokytojo kaktoje, per ją ateinanti į mokinio kaktą, per dvasią transformuojanti materiją, įdvasinanti materiją.
Ach – bidža mantra, švytinti purpurinėje sferoje Mokytojo, dievybės, gerklės lygyje, perduodama į mokinio gerklės čakrą, išgryninanti energijos pasaulį.
Hūm – švytinti žydrai Mokytojo, dievybės, širdies lygyje, išskaistinanti būtį idėjos, minties lygyje.
Šios sėklinės bidža mantros yra labai stiprios, ypač sujungtos su kvėpavimu, todėl nereikėtų persistengti ir kvėpuoti lengvai. Įkvepiant kartoti: „Om – Ach – Hūm – Om – Ach-Hūm – Om – Ach – Hūm…“
Ir iškvepiant taip pat. Kvėpavimas turi būti sujungtas. Galite kartoti bidža mantras tik mintyse. Lengvai, maloniai, atsipalaidavę – savo tempu. Iš pradžių kalbėdami <>bidža mantras akcentuojate mantrą „Om“. Pailsite. Paskui kalbėdami akcentuojate mantrą:“Ach“. Po to: „Hūm“:
„Om – Ach – Hūm – Om – Ach – Hūm…“
„Om – Ach – Hūm – Om – Ach – Hūm…“
„Om – Ach – Hūm – Om – Ach – Hūm…“
Paprašykite, kad Jūsų amžinieji, šviesieji Mokytojai perduotų jums mantras: baltą Om –– iš savo kaktos į jūsų kaktą, raudoną Ach –– iš savo gerklės į jūsų gerklę, žydrą Hūm – iš savo širdies į jūsų širdį. Kad atsirastų švytintis takas, spindulys iš kaktos – į kaktą, iš gerklės – į gerklę, iš širdies – į širdį. „Tiek, kiek man reikia, kiek reikia žemei, žmonėms, visumai. Jeigu reikia, harmoningiausiu būdu tegul vyksta transformuojančios, gryninančios, skaistinančios, vaduojančios nušvitusių mokytojų jėgos perdavimas“. Ne tik kad žodžiai skambėtų, bet kad būtų perduota jėga iš šventųjų amžinųjų dvasinių mokytojų – tiek, kiek reikia, taip, kaip reikia ir jeigu reikia.
Šis veiksmas turi vykti palaimintoje, pakylėtoje, visiškai ramioje, skaisčioje sąmonės erdvėje. (Vis-gi darykite tai tik tuomet, jei jaučiate, ar suvokiate, kad turite tikrą, jus saugantį ryšį su šviesiais dvasiniais mokytojais, kuriais visiškai pasitikite, kurie nėra svetimi budistiniam egregorui bei prisiimkite pilną atsakomybę už tai, su kuo dvasiškai bendraujate, iš ko gaunate jėgos perdavimą. Mokytojas paprastai susilieja su vienu iš dieviškųjų aspektų, minčiaformių, kai perduoda mantrinės praktikos jėgą. Jūs gaunate Mokytojo mantrinius įdirbius, jo mantrinę jėgą. Jūs galite paprašyti, kad būtų sugrąžinti ir senieji jūsų įdirbiai, jūsų sukaupta mantros jėga. Galbūt jūs turite artumą šiai dvasinei tradicijai, kartojote mantras, praktikavote, ir tai gali būti perkelta į šį gyvenimą. Jeigu to reikia, tegul tai vyksta.
Po to nepamirškite padėkoti.

Avalokitešvaros mantra: „Om mani Padme hūm“

Tai viena iš paprasčiausių mantrų.
Avalokitešvara siejamas su gailestingumu: ne sentimentaliuoju gailestingumu, bet sąmoninguoju, dvasiniu gailestingumu, lydimu žinojimo metodo, kuris vaduoja.
Kiekvienas mantros skiemuo turi didžiulę prasmę. Sakoma, kad kiekvienas iš jų turi atskirą spalvą, atspindi vieną iš 6 lokų (pasaulių) ir vaduoja jų gyventojus. Mantra išreiškia nenuilstančią galią padėti, matant vargus, tamsą. Ta galia gali pasireikšti netikėtai – net mane pačią tai kartais labai nustebina.
Maldų malūnėliuose, kuriuos suka tibetiečiai, yra popierėliai, kuriuose 100 000 kartų užrašyta mantra „Om mani Padme hūm“. Pasukę malūnėlį pagal Saulės judėjimo kryptį, jūs kiekvieną kartą pajudinate 100 000 mantrų dešiniop – dvasinės evoliucijos keliu. Jūs savo evoliucijoje duodate dvasinio gailestingumo, atjautos buvimo jūsų kelyje posūkį, todėl atsiranda mantrų karminis įdirbis, dvasinis rezervas.
Yra toks padavimas apie vieno lamos žmoną (budizmo šventikai gali turėti žmoną). Tai buvo tyli, lyg ir nepastebima moteriškė. Po jos mirties kambario sienos pradėjo gausti, atsirado mantros: „Om mani padme hūm“ vibracija. Pasirodo, moteriškė, ką bedarytų – ar virtų sriubą, ar plautų lėkštes, – visą laiką kartojo: „Om mani padme hūm“. Tai liko kambario sienose ir po jos mirties ėmė gausti – lyg bičių avilys.
Ši mantra pagal savo poveikį yra pati taikiausia, geriausiai numalšinanti aršumą. Toks yra budizmas. Jis niekada nėra sukėlęs karų – netgi naikinimo, išnykimo grėsmės akivaizdoje.
„Om mani Padme hūm.“ Įsiklausykite. Kokios dorybės skamba, kai kalbate šią mantrą. Kokie tampate, kai kalbate šią mantrą?
Ne iš aprašymų – patys pajuskite.
Ramybė, taikumas, gerumas. Taika. Man joje labai stipriai skamba taikingumas. Ta jėga, kurios reikia nuraminti pasibaidžiusį arklį, suaršėjusį žmogų. Svarbiausia , kad ne tik ką nors kitą aplinkoje – ir save patį. Atrasti tą taikos polių, taikos karalystę savyje. Kada jūs ją sušnekėsite 100 000 kartų, tai bus tas pirmasis ratas, kai mantra jau pradeda skambėti, nešdama realizacinę jėgą – saugančią, ginančią, teikdama gebėjimą sutaikyti, nuraminti, išsklaidyti, padėti. Padėti iš savo karminio rezervo, sankaupų, nes tu jau turi rezervą, sankaupas, kurios leidžia tau padėti. Ši mantra padeda sukaupti tą rezervą – vidinę ramybę, atjautą, kuri nuramdo pyktį, įsiūtį, pavydą, suteikia aiškų suvokimą, gilų įsiklausymą į pasaulį. Argi joje neskamba tolerancija ir inteligencija? Taip paprastai – 6 skiemenys: „O tu, gimęs lotose. Om mani padme hūm“.
Jūs galite pakviesti, kad į jūsų mantros realizacijos erdvę, į jūsų gyvenimą ateitų pats Avalokitešvara ir įšvęstų jus į šią mantrą (galite pasidomėti, koks yra jo atvaizdas). Jūs galite siekti, kad tikras lama įšvęstų jus į šią mantrą – ar materialus, ar nematerialus.
Kažkada Lietuvai teko didžiulė laimė, kad į ją atvažiavo Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, pats Avalokitešvaros įsikūnijimas.
Tibete, išėjus jo pirmtakui, XIII –ajam Dalai Lamai, jis buvo ieškomas pagal tam tikrus požymius. Vienas iš požymių –ant vaiko kūno turėjo būti Avalokitešvaros, turinčio 4 rankas, žymės (ant Dalai Lamos XIV rankų yra šios žymės – jas galima matyti netgi nuotraukose). Vaikas turėjo pažinti buvusiojo prieš tai Dalai Lamos, taip pat Avalokitešvaros įsikūnijimo, daiktus. Laimė, jog Dalai Lama, atvykęs į Lietuvą, davė Avalokitešvaros įšventimus vietiniams budistams.
Kalbama ne tik apie pasaulietinį gailestingumą: aš sergu ir neturiu vaistų, man skauda kepenis ir pan. Kalbama apie gailestingumą, kai suvokiama, jog norint padėti reikalingas metodas. Ir žmogus, tai suvokęs, išmokęs, nekentės, išvengs kančios, sėkmingiau eis į nušvitimą. Tai visų pirma dvasinė pagalba.
Man ši mantra – viena nuostabiausių.

„Šri ma, džaja ma, džaja džaja ma“

Yra dar viena mantra, susijusi su kosminiu moteriškuoju pradu. Tai induistinė mantra. Tai kiek kitoks sakralaus moteriškumo aspektas nei Taros mantra – tai jaučiasi jau vien iš skambesio.

Nijolė Gabija Wolmer