Lotose Gimęs. Padmasambhavos gyvenimas

Ješė Cogjal

LOTOSE GIMĘS. PADMASAMBHAVOS GYVENIMAS

„Kai nuo mano išėjimo į nirvaną prabėgs aštuoneri metai, pasirodysiu aš vėl Odijanos šalyje, ir bus mano vardas Padmasambhava. Būsiu aš tada Slaptosios Mantros mokymų viešpats.“

Buda Šakjamunis
Tobulo neprilygstamos prigimties įsikūnijimo tantra

LOTOSTekstą „Lotose Gimęs. Padmasambhavos gyvenimas“ devintame amžiuje užrašė žymiausia Brangiojo Mokytojo, Tibete meiliai vadinamo Guru Rimpoče, mokinė ir partnerė dakinė Ješė Cogjal ir paslėpė biografiją vienoje šventykloje, kad būtų perduota ateities kartoms kaip Mokymas, skatinantis atbusti iš iliuzijos miego. Šis tekstas priklauso šventiems budizmo raštams ir vaduojančiai veikia ne tik protą, bet iš esmės keičia žmogaus likimą… Padmasambhava linkėjo, kad ji ateity patektų tik tiems žmonėms, kuriems yra skirta. Tai knyga ne vienkartiniam pasiskaitymui, o visam gyvenimui.

Šventuose budizmo šaltiniuose sakoma, kad „būtybės gimsta ketveriopai: iš įsčių, iš kiaušinio, iš drėgmės ir akimirksniu“. Taigi apie Padmasambhavą sakoma, jog jis akimirksniu, stebuklingai gimė Danakošos ežere, lotose žiede, kurį prieš tai apšvietė budos Amitabhos ir visų dešimties pasaulių krypčių budų atjautos spinduliai.

Mokytojas Padmasambhava (Lotose Gimęs – sanskr.) nebuvo paprastas, kūniškas žmogus – tai budos Šakjamunio įsikūnijimas. Į visus jo didingus darbus bei neįprastą gyvenimo būdą reikėtų žvelgti kaip į atjautos kupiną magišką spektaklį, žadinantį žmones iš samsaros iliuzijos miego.

Padmasambhava išpranašavo:
Laikas rasti ir atskleisti šias termas stos tada, kai įvyks štai tokie dalykai:

  • kai žmonės ims piktžodžiauti ir dėvėti bjaurius juodus rūbus;
  • kai mokymo centrai bus sugriauti ir visos atsiskyrėlių buveinės sudegintos;
  • kai šventi žodžiai bus pardavinėjami kaip prekė ir už pinigus bus galima išpirkti žmogžudystės kaltę;
  • kai žmonės ims kariauti tarpusavyje ir dėvėti geležinius šarvus;
  • kai tikėjimo mokytojai taps karo vadais ir vienuoliai bus žudomi peiliais;
  • kai šventose vietose prasidės vaidai ir žmonės ims statyti atsiskyrėlių buveines miestuose;
  • kai valdovai ims laužyti savo priesaikas ir kariai bus žudomi kalavijais;
  • kai Tibetas suskils tarsi į gabalėlius byrantys šarvai;
  • kai tėvai sukils prieš vaikus ir šeimynykščiai susikaus tarpusavyje;
  • kai prie kelių bei takų ims tykoti plėšikai;
  • kai visus užvaldys demoniškosios jėgos ir kai aštuonios dievų ir demonų klasės sunerims; kai prasidės ligos ir badas, – štai tada bus tas laikas, kai pasireikš trys ženklai, bylojantys apie tai, kad [žmonės] nebesugeba suvaldyti [padėties]: žemė nebegalės išlaikyti savo turtų, tad Dharmos lobynai, žemiškieji lobiai, auksas, sidabras ir brangieji akmenys taps prieinami.
    Dharmos sargai nebeįstengs apginti jiems patikėtų šventyklų, tad Trijų Brangenybių turtas bus išplėštas ir išvogtas.
    Budizmo sekėjai nebeįstengs praktikuoti sadhanų ir ims pardavinėti už pinigus tuos mokymus, kurių nepasiekė patys, o vaikydamiesi šlovės jie ims dėstyti dalykus, kuriais nesugebėjo pasinaudoti.

Kai tie ženklai pasireikš, jūs rasite mano mokymus ir nurodymus.

TOP