Galimi šalutiniai rebefingo reiškiniai

rebefingo_reiskiniai

Hiperventiliacija. Tetanija. Kundalini

Kai kurie žmonės labai lengvai įvaldo šią paprastą kvėpavimo pamoką, o kai kuriems iškyla sunkumų. Skirtumas priklauso nuo to, kiek ir kokių psichologinių traumų žmogus yra įgijęs dar prieš pradedant šias kvėpavimo pamokas. Traumos gali būti tokios: gimimo, tėvų auklėjimo, mirties traukos ir žmogaus proto galios neteisingo panaudojimo, karminiai įspaudai iš praeitų gyvenimų.

Rebefingo kvėpavimo procese yra natūralu patirti taip vadinamą hiperventiliacijos sindromą pirmose dviejose sesijose, nors tai visai nebūtina. Rebeferių požiūriu, hiperventiliacija labiausiai susijusi su gimimo trauma. Hiperventiliacija – tai natūralus gijimo procesas, kurio metu kvėpavimas vaduojasi iš suvaržymų, atsiradusių per pirmuosius kūdikio bandymus įkvėpti įtampos pilnoje ir gąsdinančioje aplinkoje. Rebefingas susitvarko su hiperventiliacija, „kylančio kundalini“ pasekmėmis ir kitais kvėpavimo sunkumais.

Hiperventiliacijos sindromas kelia nerimą medikų pasaulyje, tačiau religiniuose judėjimuose jį randame įvairiais pavadinimais. Krikščionys vadina tai ugnies krikštu, prisipildymu Šventąja Dvasia, arba dvasinio gijimo vibracijomis. Rytų religijose tai vadinama krija joga, prana joga, kundalini joga, nemirtingumo eliksyru, dvasiniu kvėpavimu, ar šakti, ir pan. Tiesą pasakius, nepaisant to, koks dramatiškas ar nemalonus bebūtų hiperventiliacijos patyrimas, žmogus per jį pasiekia aukštą dvasinę fizinės ir emocinės švaros būseną.

Kita dažna „hiperventiliacijos sindromo“ apraiška gydytojų yra vadinama tetanija. Tetanija – tai pirštų ar kitų galūnių mėšlungis ar net laikinas paralyžius, kuris paprastai praeina po dar kelių sujungto kvėpavimo minučių. Šie dramatiški simptomai atsiranda tik tada, kai žmogaus protą valdo baimės. Paprastai tai būna baimė gimti – emocinė sąrėmių atmintis. Taip pat tai gali būti įtampa dėl užterštos emocinės energijos, sukauptos kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu.
Rebefingo ir senųjų jogų teorija apie šį surakinto žandikaulio ir raumenų fenomeną yra tokia: dieviškoji energija valo iš fizinio kūno praeities baimes.

Kai kurie žmonės bijo savo pačių kvėpavimo. O kai kurie bijo savo pačių gyvybinės jėgos, ypač kai jinai ima stipriau tekėti per jų kūnus. Baimė sukelia susitraukimą ir įtampą. Stipri įtampa vadinasi skausmu. Tetanija yra fizinė šios baimės išraiška kvėpavimo seansų metu.

Paprastai žmonės patiria tetaniją pirmose trijose kvėpavimo sesijose, tačiau kartais, kai žmogus turi chronišką gimimo ar kitų potyrių baimę, tetanija gali kankinti ir ilgiau. Paradoksalu, bet žmonės, kurie bijo atvirai, dažniausiai neturi sunkumų dėl tetanijos, o štai tuos, kurie laiko baimę visiškai užspaudę ir net sau nepripažįsta, kad bijo, tetanija labai kankina.
Neįmanoma būti tetanijoje ir atsipalaidavus tuo pat metu. Jei tęsite sujungtą kvėpavimą, ateis gilus atsipalaidavimas, nes kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas savaime sukelia atsipalaidavimą. Tinkamas kvėpavimas atpalaiduoja, išlaisvina kūną iš įtampos ir skausmų.

Kvėpavimo mokytojai pastebėjo, kad tetanija yra natūralus slopinamo kvėpavimo padarinys, kuris išnyksta savaime, kai žmonės išmoksta kvėpuoti energija ir peržengia savo baimę, susijusią su naujais kūno pojūčiais, atsirandančiais iš didesnio gyvybingumo ir atsipalaidavimo. Atpalaiduotas, intuityvus kvėpavimas – tai vaistas nuo hiperventiliacijos ir visų jos simptomų. Apie tai L.Orras buvo pakviestas 1970 metais skaityti paskaitą JAV sveikatos institute.

TOP