Dvasinės ligų priežastys

Dvasinės ligų priežastys
Skrandis

Štai skrandis, kiek byloja mano įžvalga, yra susijęs su Vėžio zodiako ženklu ir Mėnuliu. Neretai jis kenčia tuomet, kada žmogus turi neharmoningą santykį su moteriškuoju pradu (pavyzdžiui, vyras, kuris niekina moteris arba jų bijo). Nebūtinai tai turi būti vyras  – tai  galioja ir moterims. Tai gali įvykti,  jeigu motina buvo diktatoriško, pikto charakterio arba per daug prižiūrinti, globojanti, užgožianti ir taip suformavo neharmoningą santykį su motinyste.

Skrandis atskleidžia ne tik santykį  su motina, bet ir apskritai santykis su moteriškuoju pradu: su visomis moterimis, šeimoje, namuose, netgi darbo kolektyve, su mažomis mergaitėmis, apskritai su kūdikiais. Jeigu yra piktos mintys, panieka, neigimas arba kenkimas moteriškajam pradui,  gali tuoj pat pradėti skaudėti skrandį. Pavyzdžiui, numetei kažkokį keiksmą motinai ir paskui galvoji:  „Oi, aš kažką blogo suvalgiau,  kažkokio nešviežio maisto”.
Kartais viršininkui gali žiauriai skaudėti skrandį ir jis gali būti nelaimingas dėl to, kad paniekino kokią moterį savo darbe. Energijų lygyje juk nepapasakosi, kad esi direktorius ir  „kodėl gi man turi skaudėti skrandį dėl valytojos?” O be reikalo įžeidei,  nereikėjo to daryti… Ir neapsiginsi nežinodamas. Taigi, jeigu jums skauda skrandį, pagalvokite, ar nesupykote ant ko, ar nekeikėte, ar neįžeidėte, neužgavote ko nors – kokios  nors moters, mergaitės, kūdikio, senutės arba galų gale netgi tėvynės. Ar nepadarėte žalos tėvynei – tai vietai, kurioje gyvenate?

Kepenys

Tai yra organas, susijęs su Jupiteriu ir su Šauliu. Fiziniame kūne jis susijęs su krauju, kraujo gamyba. O dvasine, energijų prasme šis organas, kaip bebūtų keista, yra susijęs ne tik su krauju, gyvybiniu skysčiu, bet su religija, dvasingumu, pasaulėžiūra, autoritetu, santykiu su autoritetais, drauge į valstybe.

Jeigu kepenys nesveiki, tai gali būti ne tik dėl to, kad žmogaus pasaulėžiūra yra pagiežinga, pikta,  daug netikėjimo: kad kepenys funkcionuotų puikiai, kad mūsų būtų geras kraujas, yra svarbu, kad gyvenimas būtų prasmingas, kad mes jį kaip nors pozityviai įprasmintume, kad turėtume gyvenime perspektyvą. Pavyzdys yra pozityvus, tikras Šaulys, kuris išskleidžia harmoningas Šaulio energijas. O tai visada yra tikėjimas „kažkuo, nežinau kuo. Netgi kada nežinau, kuo tikėti, vis tiek randu, kuo tikėti“. Štai  toks šviesus požiūris padeda funkcionuoti  mūsų gyvybės esencijai – kraujui, informacijai kraujyje.

Mūsų gyvenimas turi būti mums prasmingas, kad gyvybės esencija ir tai, kas palaiko kraują, funkcionuotų: turėti perspektyvą, santarvę su pasauliu iš esmės, fundamentaliai, tiesiog tikėjimą.

Tikėjimą Dievu?  Galima ir ne taip įvardyti, ir ne tuo žodžiu, bet vis dėlto tai turi būti prasmingas pasaulis, prasminga pasaulėžiūra. Taip pat svarbu turėti autoritetą, pavyzdį, kas vestų į priekį. Pabandykite pajausti, koks yra žmogus, kuris nebeturi jokių autoritetų, jokios pagarbos? Tai yra tarsi kažkoks akligatvis, kaip tamsa, kaip kažkoks „Stop“ ženklas. Ir tai formuoja tą sustojimo energiją – gyvybės sustojimo energiją. Todėl ieškokite. Nerandate šalia? Ieškokite toli, ką jūs galite gerbti. Labai svarbu turėti pavyzdį.

Kepenų veikla gali sutrikti ir dėl tikėjimo kažkokiais netikrais autoritetais arba dėl apgaudinėjimo, dėl nusikaltimų autoritetų srityje. Arba tai  gali būti  dalykai, susiję su tolimomis kelionėmis, su plėtra. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, duoda žmonijai, visuomenei, kultūrai neteisingus plėtros modulius. Kartais tai daro ir reklama, kultivuodama produktų plėtrą:  „Kuo daugiau, kuo greičiau, kuo toliau“. O po to žiūrime: planeta jau dūsta, byra nuo tos gamybos pertekliaus.

Tulžis

Ko reikia, kad tulžis gerai funkcionuotų (ir kepenys taip pat – tai be galo susiję organai)? Atlaidumo. Bet atlaidumo ne lengvabūdžio, o  iš esmės. Kada mes matome, kad  žmogus nusikalto, pasielgė negerai, bet atleidžiame suvokdami, kad buvo padaryta klaida. Atleisti suvokiant, kad vis dėlto buvo padaryta žala, ir yra gerumas.

Kepenys, tulžis funkcionuoja gerai tiktai tada, jeigu žmoguje yra gerumo. Na, pabandykite įsivaizduoti, koks yra žmogus, kuriame visai nėra gerumo? Nei kiek? Kuriame iš esmės visai nėra gerumo? Kažkas negero darosi sieloje. Gerumas palaiko ryšį tarp asmenybės, proto, sąmonės ir sielos bei dvasios – tarp asmenybės ir amžinųjų mūsų dalių. Jeigu gerumo nebėra, nutrūksta, blokuojamas  proto ryšys su siela.

Gerumo energija labai svarbi pačiam žmogui. Atlaidumas – ne lengvabūdis, ne paviršinis, bet kada atleidi, iš tiesų atleidi, netgi tam, kuris sužeidė tave – tai yra gerumo stebuklas ir jo reikia ieškoti gyvenime, savyje, jeigu norime, kad mūsų kepenys funkcionuotų puikiai. Juk sakoma: „Tulžingas žmogus – jam tulžies akmenys užaugo“. O koks yra tulžingas, pagiežingas žmogus? Jis nenori atleisti. Tai yra tarsi priešinga atlaidumui. Reikia daugiau tolerancijos, suvokimo, kad pasaulyje yra žmonių, kurie kitaip mąsto, kitaip galvoja, yra kitaip išsiauklėję, kitaip užaugo, kažko turėjo daugiau arba mažiau negu jūs. Tai yra labai svarbūs dalykai  kepenų ir tulžies funkcionavimui. Taip pat dosnumas, globėjiškumas, galėjimas, norėjimas padėti – svarbu neatsisakyti šitų dalykų.

Nijolė Gabija Wolmer

TOP