Radijo laida 2012 Klausytoja: Noriu paklausti apie sielas dvynes. Prieš metus šeimoje įvyko daug netekčių – palaidojau 4 artimus žmones, tarp jų ir savo vyrą. Buvo daug sunkių išgyvenimų, sukrėtimų. Nutiko keistas dalykas: sutikau žmogų, kuris negyvena Lietuvoje, yra iš kitos šalies. Pajutau, tarytum tai mano siela dvynė. Ar tai įmanoma, kad, nepažindama žmogaus, net

I. Pradėdami mokytis mes einame į pokyčius Be visų kitų vertybių, dvasinis mokymas turi vesti žmogų į kitimo procesą, kitaip jame nebus vadavimosi iš ego gniaužtų, nebus ir dvasinio tobulėjimo. Manau, tai logiška, net akivaizdu. Tačiau daugelyje mūsų glūdi nesuvokta, praeities karmos sąlygota pokyčių baimė. Todėl šis faktas – suvokimas apie tai, jog jei pradedame

Kai kurie žmonės taip susidomi, susižavi sapnais, kad išmoksta įeit į sapną, gali jį valdyti, netgi pasirinkti (apie tokias patirtis rašė ir Karlas Kastaneda savo knygose). Tai yra stiprūs ypatingi įgūdžiai žmonių, kurie veikia sapne, bet jie gali kelti ir problemų, pavojų. Žmogus tarsi ima gyventi du gyvenimus: vieną realų ir kitą sapne. Didžiausia problema

Jan, arba Tėvo kelias, – tai pastanga, evoliucija, kryptis. O In, arba motinos, – visa priėmimas, atsipalaidavimas, tai Būtis, kuri pati savaime prasminga, be pradžios, be pabaigos, už laiko ir laike. Šie pradai dėl harmonijos turi sąveikauti. Ir ne tiktai evoliucijos pabaigoje, kai jau viską padarysime, ir tada jau įsijungs tas kitas pradas IN, nes jau

Ką išreiškia A simbolis Pirmapradės Būties, atsparos simbolis budizme yra ženklas A. Tai Dharmakajos būvis arba, kitu požiūriu, induistų požiūriu, galima būtų sakyti, kad tai yra Parabrahmano Būvis. Tai Dao Būvis – neįvardijamas, nekintantis, nepasiekiamas jausmais, neįvardijamas žodžiais, negimęs, nemirsiantis. Bet būtent tuomet, kada išvardijame tiek daug tų kokybių, mes ir priartėjame prie to suvokimo,

Klausimas: Jau koks mėnuo mane persekioja toks dalykas, pasižiūrėjusi į laikrodį aš matau pasikartojančius skaičius: 11:11, 12:12, 19:19, vienodas valandas ir minutes. Ką tai reiškia?

Atsakymas: Daug žmonių rašo panašius dalykus ir klausia to paties: „Kas su manimi vyksta, kad aš matau, fiksuoju pasikartojančius skaičius?“. Tokių žmonių yra daugiau, nei galima būtų tikėtis.

Visiems šiems žmonėms galima pasakyti vieną bendrą dalyką: jei susiduriate su šiuo fenomenu, vadinasi, esate gyvenimo periode, kuris yra svarbus. Šiuo periodu aktyviai – aktyviau nei   įprastai – su jūsų asmenybe nori bendrauti, veržiasi, nori prisibelsti ir pasakyti kai ką jūsų siela arba dvasios pasaulis.

Kai pradedame eiti dvasinio tobulėjimo keliu sąmoningai, (tai yra imame suvokti dvasinio tobulėjimo, dorovės, sąmoningumo svarbą, pradedame daugiau laiko skirti maldai, meditacijai, sakraliems ritualams, bendrumo su Viešpačiu, savo amžina esme paieškoms, kai pagaliau niekieno neverčiami suvokiame sveiko, švaraus, dorovingo gyvenimo būdo prasmę ir bandome taip gyventi), šio kelio pradžioje mūsų gyvenimo, karminio, energetinio kūno audinys panašus į purviną skudurėlį arba drumstą vandenį, pritemdytą, pilką erdvę, kurioje sąmonės šviesa teapšviečia tik kai kurias dalis. Kitos lieka drumstos arba visai tamsios, nepralaidžios sąmonės šviesai, sąmoningumui – tai yra zonos, susijusios su didžiausiomis skausmo, kančios įkrovomis mūsų dabartiniame arba praeituose gyvenimuose.

Kuo skiriasi seminarai ir asmeninės sesijos?

Procesais, jų mastu. Tai, kas gali būti atverta kolektyvui, atskiram žmogui gali būti net neduota atverti dėl globalumo, dėl kolektyvinių sąmonės procesų. Asmenybei labiau rūpi jos pačios asmeniniai dalykai, o kolektyvams – bendriniai.  Tačiau kolektyve (grupėje) sprendžiamos ir asmeninės problemos – tai suteikia beasmenį žvilgsnį „iš šono“ bei globalesnius sprendimo būdus. Seminaruose vyksta daugiau mokymas, praktikos, o individualiose sesijose – suteikiama tik asmeninė pagalba.

Žmogiškosios dorybės turi neįtikėtiną jėgą – tai tarsi žmogaus gyvenimo prasmės esencija, koncentratas. Mums užtektų visą gyvenimą koncentruotis į meilę, ją išskleisti, ja sekti, ir gyvenimas taptų dorybingas, prasmingas. Mums užtektų visą gyvenimą susitelkti į tikėjimą, jį puoselėti. Per jį realizuoti savo talentus, pašaukimą ir mes pasiektume neįtikėtinų dvasinių aukštumų. Mums užtektų nuolat lavinti kuklumą,

Matau šiuo metu dar vieną aktualiją: daugeliui iš jūsų, kai yra sunku, svarbu dėl pusiausvyros akcentuoti neprisirišimo aspektą. Esate tame etape, kur suvokėte savo vertybes ir labai trokštate jas išsiugdyti – ir materialias, ir charakterio bruožuose, ir santykiuose. Tas siekis, troškimas yra svarbus, bet tai yra tik viena svarstyklių lėkštė. Kad tai neperaugtų į baimes,