Nedalyvaujant dao negalima kalbėti, tačiau tai, apie ką negalima papasakoti, – tai dao. Nedalyvaujant dao negalima mąstyti, tačiau tai, apie ką negalima pagalvoti, – tai dao. Puodžius gali nužiesti dešimt tūkstančių puodų, bet nė vienas puodas negali sukurti puodžiaus arba jo sunaikinti. Dao gali sukurti dešimt tūkstančių daiktų, bet nė vienas daiktas negali nei sukurti

Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. Jeigu žmogaus prigimtis užtemdys išauklėtumą, susidursime su laukiniu, o jeigu išauklėtumas užgoš prigimtį, gausime rašto žinovą. Tiktai tas, kuriame prigimtis ir išauklėtumas išlaiko pusiausvyrą, gali vadintis tikru žmogumi. Patark tiktai tam, kuris ieško mokslo pajutęs savo nemokšiškumą. Padėk tiktai tam,

Ir tūkstantis li kelias prasideda nuo pirmojo žingsnio. Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi. Geriau artimas rūpestis, negu tolima užuojauta. Per didelis nuolankumas slepia puikybę. Tas, kuris sutvardė pyktį, nugalėjo stiprų priešą. Tas, kuris skuba, negali eiti oriai. Kukliausias žmogus yra ir patikimiausias. Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi

Gerame pokalbyje ne apie viską kalbama. Pasisemk vandens, ir mėnulis bus tavo rankoje. Prisiliesk prie gėlių, ir jų aromatas persunks tavo drabužius. Kai ieškai ugnies, ją randi kartu su dūmais. Katile su karštu vandeniu nėra šaltos vietos. Kas neišreiškiama žodžiais, neišsenka veiksmuose. Ten, kur nepatenka nei šviesa, nei tamsa, visur vienas nuostabus vaizdas. Aš visiškai

Pokalbis apie Dievą Vieno sufijaus paprašė: – Gerbiamasis, pakalbėkime apie Dievą. – Geriau patylėkime apie jį, – pasakė sufijus. – Bet kodėl? – Jei apie Dievą prabilsite jūs, Jam tai bus įžeidimas. Jei apie Dievą prabilsiu aš, man tai bus per didelė garbė. Sultonas – vergas Sultonas su savo palyda važiavo keliu. Pakeliui jis sutiko

Visur esanti amžina Dvasia Būdamas Indijoje, Aleksandras Makedonietis kartą pamatė nukaršusį senolį, sėdintį ant akmens. Aleksandras ėmė kalbėtis su juo, ir senolio kalbos labai jam patiko. Jis pakvietė šį keliauti su savimi. „Ne, man ir čia gerai,“ – atsakė šis. „Aš pasaulio valdovas, – tarė Aleksandras, – ir duosiu tau viską, ko tik panorėsi: turtus,

Kas geresnis? Kartą visos gyvybinės galios susiginčijo apie tai, kuri iš jų yra geresnė. – Aš geresnė! Aš geresnė! – tvirtino kiekviena. Tuomet jos atėjo pas savo tėvą Pradžiapatį ir paklausė: – Gerbiamasis, kuri iš mūsų geresnė? Šis joms atsakė: – Ta iš jūsų, po kurios išėjimo kūnas atsidurs prasčiausioje būklėje. Tada išėjo Kalbėjimas. Jo

Tasai, kuriam nebėr šioj žemėj paslapčių, Kuris išmintimi iškilo lig žvaigždžių, Suglumo priblokštas, suvokęs esmę Tavo, Ir – kaip dangaus taurė – palinko nuo minčių. Jei pats Aukščiausias mums kasdienės duonos duoda, Tai kiekviena riekė nuo amžių atmatuota. Nereikia sielotis dėl to, ko negavai. Verčiau mes būkime laisvi nuo to, kas duota. Jei aš lemties

Buda Šakjamunis apie savo mokymą Buda yra tas, kas atbudęs. Atbudęs mato gyvenimo ir kosmoso prigimtį. Todėl jo nevaržo iliuzijos, baimė, pyktis ir troškimai. Atbudęs žmogus yra laisvas, kupinas ramybės ir džiaugsmo, meilės ir supratimo. Mes visi turime savyje Budos prigimtį ir visi galime tapti budomis. Budos prigimtis yra kiekviename mūsų glūdinti galia atbusti ir

Lao Dze „DAO DE DZING“ XXXIX Iš tų, kurie kadaise tapo vientisi: Dangus, tapęs vientisas, įgijo švarą, Žemė, tapusi vientisa, įgijo ramybę, Dvasios, tapusios vientisos, įgijo dieviškumą, Slėniai, tapę vientisi, užsipildė, Visa tirštuma daiktų, tapusi vientisa, įgijo gyvybę, Kunigaikščiai ir karaliai, tapę vientisi, valdo Pasaulį. Taigi visa vyksta Vieno dėka. Dangus, praradęs švarą, ar nesuskils?