Budistinės tankos
Tanka – tai budistinis paveikslas, vaizduojantis Budą, įvairias dievybes, mokytojus. Tankos naudojamos ritualams, meditacijai. Jos, kabinamos šventyklose arba namuose, suteikia erdvei sakralumą, apsaugą, padeda susitelkti. Tanka tapoma ant šilko arba medvilnės audinio mineraliniais dažais (aukštesnės kokybės – ir auksu). Jos rėminamos atlaso ar šilko audiniu.
Tankų tradicija kilo iš Nepalo, vėliau paplito Tibete, Kinijoje. Parodoje demonstruojamos tankos yra nepalietiškos tradicijos, atgabentos iš jų gimtinės, didžiausio amatų bei menų centro Katmandu.
Tankos buvo naudojamos mokymo aiškinimui, ritualams ir meditacijai į idamą (meditacijos dievybę). Vizualizuojant nušvitusią esmę, dievybę, įsigilinant į jos atvaizdą ir medituojant galima priartėti prie jos savybių: atjautos, meilės, išminties, ramybės ir t.t.
Dievybės budizmo tradicijoje yra skirstomos į taikiąsias ir aršiąsias. Ir vienos, ir kitos išreiškia nušvitusį gailestingumą, atjautą, tačiau skirtingais aspektais. Taikiosios dievybės ramina konfliktus, ilgina gyvenimą, suteikia gerovę, meilę ar palaimą. Aršiosios saugo, gina nuo negatyvių agresyvių energijų. Priklausomai, nuo to, kokia dievybė vaizduojama, atitinkamas bus ir tankos poveikis aplinkai.
Pasaulio modelis
Sansara (klaidžiojimas, sukimasis ratu) – sukimasis persikūnijimų rate, kuris turi šešias sferas: dievų, asurų (titanų), žmonių, gyvulių, pretų (alkanųjų dvasių) ir pragaro būtybių. Nors pirmųjų trijų būtis laikoma gana palankia, o paskutiniųjų nepalankia, vis dėlto esmė yra vienoda – kančia. Sansara yra uždara sistema: po mirties būtybės persikūnija arba toje pačioje sferoje, arba geresnėje, arba blogesnėje, priklausomai nuo karmos (ankstesnių poelgių). Iš šio rato išeiti – t.y. pasiekti nirvaną – gali tik žmonės, todėl gimimas žmogumi laikomas itin didele vertybe (pvz. dievai neturi galimybės pasiekti nirvaną, nors jų būvis ir atrodo malonus).
Buda (atbudęs) – tas, kuris pasiekė nirvaną, būtybė, patyrusi nušvitimą. Kiekvienas žmogus savyje turi budos pradą – gali tapti buda. Yra skiriami dhjanibudos (meditacijų budos) ir žemiškieji budos (tie, kurie buvo įsikūniję žmonėmis). Dhjanibudos (Išminties, Susikaupimo Budos) – meditacijos budos. Tai nėra konkrečiame erdvės ar laiko taške egzistuojantys budos. Jie atsiranda iš tuštumos (šunjatos), kai medituojantysis pasiekia tam tikrą sąmonės būseną. Jie padeda keisti sąmonę, penkis nuodus (nesuvokimą, pyktį, puikybę, gašlumą, pavydą) transformuojant į penkių rūšių išmintis (suvokimo, ramybės, lygybės, įžvalgos, tobulo veiksmo).
Dhjanibudos (išminties, susikaupimo Budos) – meditacijos budos. Tai nėra konkrečiame erdvės ar laiko taške egzistuojantys budos. Jie atsiranda iš tuštumos (šunjatos), kai medituojantysis pasiekia tam tikrą sąmonės būseną. Jie padeda keisti sąmonę, penkis nuodus (nesuvokimą, pyktį, puikybę, gašlumą, pavydą) transformuojant į penkių rūšių išmintis (suvokimo, ramybės, lygybės, įžvalgos, tobulo veiksmo).
Vadžrasatva (Deimantinė būtybė) – Darže Sempa. Įkūnija visas dhjanibudas, simbolizuoja apsivalymo principą. Baltos spalvos. Aukščiausias nušvitimo aspektas tantrinėse praktikose.
Samantabhadra (Ištisai geras) – 1.Vienas iš aštuonių didžiųjų bodhisatvų, pažadėjęs ginti budos mokymą ir remti tuos, kurie išpažįsta budizmą. Dhjanibudos Vairočanos apraiška, vaizduojamas sėdintis ant šešiagalvio (ar Šešiailčio Dramblio), rankoje laikantis lotosą – tai reiškia, jog jis padeda įveikti šešis jutimus vardan išminties. 2.Buda , turintis savo rojų – akaništhą. Njingma mokykloje jis laikomas adibuda (Pirmapradžiu Buda). Vaizduojamas mėlynos spalvos, be drabužių, neturi jokio daiktinio simbolio, dažniausiai vaizduojamas su savo pradžia Samantabhadre. Akaništhos rojuje jį buvo aplankęs Padmasambhava.
Vidjadhara – pirmapradės išminties buda, visų žinių sergėtojas ir šaltinis.
Gautama Buda – vienas iš žemiškųjų (įsikūnijusių) budų. Šakjų giminės princas, prieš 2500 metų pasiekęs nušvitimą ir paskleidęs mokymą, kaip išsivaduoti iš sansaros kančių. Žemiškasis budos Amitabhos įsikūnijimas. Dar vadinamas Šakjamuniu (Šakjų giminės išminčiumi), Sidhartu (Pasiekusiu Tikslą).
Buda Maitrėja – tai ateities buda, meilės ir gerumo įsikūnijimas. Tankose jo vaizdavimas išsiskiria tuo, jog jis vaizduojamas ne sėdintis lotoso poza, o sėtintis soste.
Šambhala – nuostabi šalis, apsupta aštuonių snieguotų kalnų, esanti Himalajuose, į šiaurę nuo Sitos upės, tačiau jos ieškoti vien geografinėse platumose yra beprasmiška – tai aukštesnė realybė, atsiverianti tik jos vertiems. Iš Šambalos kilo mokymas apie laiko ciklus (Kalačakratantra). Jame sakoma, kad žmogus, jo siela, dvasia ir net kūnas yra tiesiogiai susijęs su didžiais kosmoso vyksmais, todėl, gerindami save, geriname pasaulį, o, sau kenkdami, jį griauname
Tantra (Knyga, Mokymas) – jogos praktikų rinkinys ir Budos traktatas, perteikiantis vadžrajanos (Deimantinio Kelio) mokymą, kaip pasiekti nušvitimą greitu būdu (per vieną gyvenimą). Tai yra slaptas mokymas, neatskleidžiamas nepašvęstiesiems, neišugdžiusiems pagrindinių dorybių. Pirmiausia žmogus privalo išsiugdyti pagrindines dorybes ir jomis gyventi, tik vėliau jis gali įgyti jėgą. Tantros susijusios su ypatingų galių (sidhų) įgijimu, tačiau šios neturi būti laikomos tikslu. Tikslas yra nušvitimas. Naujojoje mokykloje yra keturios tantros rūšys: krija, upajoga, joga ir mahajoga. Njingma mokykloje yra dviem daugiau: anujoga ir atijoga.
Mandalos
Mandala (ratas, apskritas, apvalus, bendruomenė, aukojimas) – vienas iš pagrindinių ritualinių simbolių, ritualo reikmuo, turintis labai daug reikšmių. Tai sudėtingos struktūros geometrinė figūra, į kurią koncentruojamasi medituojant. Simbolizuoja pasaulį, o jame – rojaus pasaulius. Padeda apsaugoti medituojančiojo sąmonę nuo griaunančios pasąmonės galios. Būdingiausia mandalos schema: išorinis apskritimas, į kurį įbrėžtas kvadratas. Kvadratas orientuotas į pasaulio šalis, kiekvienos kraštinės viduryje yra T formos vartai. Šiame kvadrate yra vidinis apskritimas – kaip lotosas su aštuoniais vainiklapiais. Aštuonlapis apskritimas (jantra) simbolizuoja moteriškąjį pradą, glėbį, kuriame gimsta vaikai. Jame dažnai būna vyriškojo prado ženklas – vadžra.
Kalačakros mandala
Kalačakra – dievybė, susijusi su laiko ciklais, planetų judėjimo ciklais. Mandala yra simbolinis, grafinis dievybės būties sferos atvaizdas. Centre vaizduojami dievybės rūmai, matomi tarytum žiūrint iš viršaus. Iš jų eina keturi vartai į pagrindines pasaulio kryptis, aplinkui apsauginiai ratai, išorinis iš jų – ugnies ratas, saugantis šventą erdvę. Mandala naudojama kaip priemonė susikaupimui palengvinti, harmonizuoti save ir aplinką.Kalačakros mandala padeda harmonizuoti laiko ciklus, suderinti mikro ir makro kosmosą.
Idamai (meditacijos dievybės)
Taikieji idamai
Tūkstantrankis Avalokitešvara (Čenrezigas) – visa apimančios atjautos ir meilės įsikūnijimas, dievybė, iš begalinės atjautos atliepianti visiems, kuriems reikia pagalbos. Dažniausiai jis vaizduojamas dviem formomis: keturrankis arba tūkstantrankis. Jo mantra yra “Om mani padme hum”. Tūkstantrankis Avalokitešvaros pavidalas išreiškia norą ir galimybę padėti visoms kenčiančioms ir pagalbos prašančioms būtybėms.
Mandžiušris (Gražus Švytėjimas) –išminties ir žinojimo bodhisatva, dievybė. Jis išsklaido neišmanymo miglas, teikia minties aiškumo, remia tuos , kurie siekia nušvitimo siekdami žinių. Dažniausiai vaizduojamas su liepsnojančiu kalaviju dešinėje ir šventąja budizmo knyga Pradžniaparamita kairėje rankoje.
Taros
Tara reiškia gelbėtoją, tą, kuri perveda į kitą krantą. Dar kitur teigiama, kad šis žodis reiškia žvaigždę. Tai yra dievybė, simbolizuojanti moteriškąjį atjautos aspektą. Yra 21 viena Taros forma, įvairių spalvų, kurių kiekviena išreiškia tam tikrą nušvitusio gailestingumo aspektą. Baltoji Tara yra siejama su gebėjimu suteikti ilgą gyvenimą ir sveikatą, taiką, Geltonoji Tara (Vasudhara) – gerovę, Raudonoji Tara (Kurukula) – meilę, įtaką, Mėlynoji Tara (Ugra Tara) – apginti nuo aršių jėgų.
Žalioji Tara. Pagrindinė iš visų Tarų yra Žalioji Tara, kuri visada vaizduojama centre. Joje tarytum telpa visos kitos spalvos: balta, geltona, raudona, mėlyna. Žalioji Tara yra susijusi su iš atjautos kylančiu veiksmu. Ji yra jauniausia, visada pasirengusi padėti. Tai išreiškia nuleista nuo lotoso dešinė jos koja, lyg ji būtų pasirengusi tuoj pat bėgti į pagalbą. Žaliosios Taros mantra yra pagrindinė Taros mantra: „Om Tare Tuttare Ture Svaha“.
Baltoji Tara – atjautos dievybė, susijusi su ilgu gyvenimu, ramybe, sveikata. Tankoje ji vaizduojama centre. Šalia, apačioje, vaizduojamas Amitabha ir Ušnišavidžaja, ilgo gyvenimo ir išminties bodhisatva, nušvitimo motina, valdovė, maitinanti visų laikų budas.
Šios trys dievybės vadinamos Ilgo gyvenimo trejybe, į kurią kreipiamasi, prašant sveikatos bei ilgo gyvenimo. Ilgas gyvenimas reikalingas tam, kad įgytum išmintį, sukauptum gerus darbus. Tanka, kurioje vaizduojama Baltoji Tara, nuramina ginčus, skleidžia taiką, ramybę, teikia sveikatą bei prailgina gyvenimą. Viršuje, virš Taros, yra pavaizduoti didieji mokytojai: Padmasambhava, Buda Šakjamunis bei lama Tsonkapa.
Kurukulė (Raudonoji Tara, Kurukula) – žavesio dievybė, magiškosios galios valdovė. Padeda pritraukti meilę, gauti reikiamų žmonių dėmesį, palankumą. Padeda transformuoti įkyrius geismus į nušvitusį džiaugsmingumą. Vaizduojama raudonos spalvos, apsupta ugnies, šokanti ant lavono, pasipuošusi kaukolių karūna ir vėriniu, keturiose savo rankose laiko lanką, strėlę, kablį ir kilpą (tai yra gebėjimo pritraukti reikiamus dalykus simboliai). Kartais vadinama Raudonąja Tara.
Aršieji idamai
Aukštosios tantros dievybės
Tantra (knyga, mokymas) – jogos praktikų rinkinys ir Budos traktatas, perteikiantis vadžrajanos (Deimantinio Kelio) mokymą, kaip pasiekti nušvitimą greitu būdu (per vieną gyvenimą). Tai yra slaptas mokymas, neatskleidžiamas nepašvęstiesiems, neišugdžiusiems pagrindinių dorybių. Pirmiausia žmogus privalo išsiugdyti pagrindines dorybes ir jomis gyventi, tik vėliau jis gali įgyti jėgą. Tantros susijusios su ypatingų galių (sidhų) įgijimu, tačiau šios neturi būti laikomos tikslu. Tikslas yra nušvitimas. Naujojoje mokykloje yra keturios tantros rūšys: krija, upajoga, joga ir mahajoga. Njingma mokykloje yra dviem daugiau: anujoga ir atijoga.
Vadžrakilaja – aršioji dievybė, kuri kliūtis ir tamsumą transformuoja į išmintį. Tai yra Budos minties įsikūnijimas, dieviškosios minties forma, kuri valdo kilają (durklą). Tai aukščiausio lygio tantros grėsminga dievybė, nugalinti demonus ir nutraukianti prisirišimo saitus.Kilaja – išminties aštriojo aspekto simbolis, išreiškiantis kryptingą koncentraciją. Praktikams padeda pašalinti kliūtis nušvitimo kelyje.
Kalačakra – dievybė, susijusi su laiko ciklais, planetų judėjimo ciklais. Tankoje vaizduojamas Kalačakra jungtyje su savo partnere Višvamata. Tokiu būdu, poroje, dievybės yra vaizduojamos aukštųjų tantrų tradicijoje. Tai yra vadinama jab-jum ir atskleidžia vyriškųjų, aktyvių, moteriškų, pasyvių, energijų, sujungimą, transformaciją, tuštumos ir atjautos susiliejimą, pasiekiant vienio būseną. Viršuje vaizduojamos kitos aukštosios tantros dievybės (idamai): Guhjasamadža, Čakrasamvara…
Čakrasamvara – dievybė, susijusi su energijos tekėjimu kanais bei tų kanalų atvėrimu. Norintiems praktikuoti energijų praktikas, pirmiausia reikalingas įšventimas į Čakrasamvaros praktikas. Jis vaizduojamas raudonos spalvos, jungtyje su partnere Vadžravarache, kaip metodo ir palaimos jungtis. Vadžravarachė- dakinė, simbolizuojanti neigiamų energijų ir geismų transformavimą į nušvitimo energiją.
Dakinės
Dakinės (skraidančiosios, vaikščiojančios dangumi) – idamai, aršios moteriškosios būtybės, galinčios atskleisti giliausias dharmos paslaptis, naikinančios viską, kas ilgina buvimą sansaroj. Dakinės gali būti pasaulietinės ir nušvitusios (išminties) dakinės. Jos gali būti įvairių spalvų – baltos, raudonos, mėnynos – išreiškiančių įvairius išminties aspektus.
Vadžrajoginė – nušvitimą žadinanti dievybė, išminties dakinė. Į ją paprastai kreipiasi visi praktikuotojai, prašydami išminties, sąmonės aiškumo, dvasios vedimo. Tai yra pusiau arši dievybė, pažadinanti iš dvasios snaudulio, padedanti sutraukyti neišmanymo pančius, sutramdyti žemuosius instinktus. Todėl ji vaizduojama su peiliu rankoje ir kaukolių vėriniu ant kaklo šokanti ant žmogaus kūno, kuris simbolizuoja ego.
Didieji mokytojai, sidhai
Padmasambhava (atsiradęs Iš Lotoso) – dar vadinamas guru Rimpoče, didysis jogas ir tantros mokytojas. Jis gimė iš lotoso, kaip budos Amitabhos apraiška, keliavo po Indiją ir, padedamas dakinių, studijavo vadžrajaną. Tibeto karaliaus prašomas, atvyko į Tibetą padėti ten platinti budizmo mokymą. Gerai išmanydamas magiją, vietines dievybes bei demonus pavertė budizmo sargais. Seniausios tibetiečių budizmo mokyklos (njingma) įkūrėjas.