Atsisakykite įpročio mirti
Leonardas Orras
ATSISAKYKITE ĮPROČIO MIRTI
Rebefingo pradininkas Leonardas Orras, padedamas Babadži ir kitų nemirtingųjų jogų, teigia mums, kad mirtis – tai tik netikęs žalingas įprotis. Tai nereiškia, jog jis verčia gyventi šiame fiziniame kūne amžinai ( juk kai kam gali atsibosti čia, Žemėje), bet primena, jog verta atsikratyti mirties įpročio bent jau tam, kad taptumėte sveikesni, laimingesni, ilgiau gyventumėte. Tuo tikslu knygoje pateikiamos kvėpavimo technikos bei įvairūs valymosi žeme, oru, vandeniu ir ugnimi būdai.
Nemirtingieji Indijos jogai praktikavo ne vieną gyvenimą, kol įvaldė ir sustabdė kūno senėjimo procesus. Kodėl gi mums nepradėjus tiesiog dabar?
Fizinis nemirtingumas – vienintelė priežastis, dėl kurios jūs negalite mirti.
Leonardas Orras
„Atsisakykite įpročio mirti“, – iš pradžių keistai gali nuskambėti šis kvietimas – kaip ir fizinio nemirtingumo idėja, kurią jau 30 metų vakarų pasaulyje skleidžia rebefingo pradininkas Leonardas Orras, savo mokytojais pasirinkęs Babadži ir nemirtinguosius Indijos jogus (juo laikomas asmuo, išgyvenęs fiziniame kūne ne mažiau kaip 300 metų).
Išgyventi daugiau kaip šimtą metų jėgoje ir sveikatoje, išlaikant fizinio kūno jaunatvišką išvaizdą – tai šokiruoja vakariečio protą, o joga teigia, jog tereikia išvalyti savo fizinį kūną greičiau, nei jis kasdien užsiteršia. Šiuo tikslu knygoje pateiktos valymosi ugnimi, oru, vandeniu ir žeme praktikos. Sąmoningas kvėpavimas, maudymasis po dušu du kartus per dieną, meditacija prie laužo, masažas, grojimas būgnais, šokis ar darbas sode – tai visiems pasiekiami dalykai. Labai svarbi mantra joga, arba Dievo vardų kartojimas, padedantis išlaikyti šviesią sąmonę, sustabdyti proto malūną. Vis dėlto svarbiausia išgydyti sąmonę nuo mirtingumo viruso, išplitusio kolektyvinėje sąmonėje, – būtent todėl nemirtingieji jogai ir vengia bendrauti su mirtingaisiais. Jie gyvena savo bendruomenėse Himalajuose ir nusileidžia iš kalnų tik į šventę Kumbh Mela. Štai tokie jogai ir tapo L.Orro mokytojais.
Didžiausia kliūtis nemirtingumui yra mūsų pačių įsitikinimas, jog mirtis yra būtina. Tai įeina į mūsų programą. Ją paveldėjome iš savo tėvų ir pasirengę perduoti savo vaikams. Dauguma niekada net nesuabejojo tuo. O gal verta suabejoti?
Gal verta pasakyti sau: „Esu amžinas. Gyvensiu šiame kūne amžinai“.
Ką pajutote? Labai keista, jog dauguma žmonių prisipažįsta, jog visai nenori gyventi amžinai, jog jiems tai net kelia siaubą. „Ką veikti amžinybę fiziniame kūne?“- sako jie.
Gal būtent šiame įsitikinime reikėtų ieškoti ligų, kančios, nelaimingų atsitikimų ir mirties priežasčių? Gal šį įsitikinimą reikia ištraukti į sąmonės šviesą ir peržiūrėti?
Tam gali padėti racionalus protas. Pagalvokite, kokius dalykus prišaukia žmogaus sąmonėje esantis įsitikinimas: „Noriu gyventi ribotai. Nenoriu gyventi amžinai, nes nežinau, ką su tuo daryti“? Toks įsitikinimas pritraukia galimybes kuo greičiau „pabėgti iš šio pasaulio“ – ligas, nelaimingus atsitikimus. Tai vis „mandagūs“ būdai palikti šią realybę, nes tiesioginė savižudybė yra netoleruojama visuomenės.
Visi sakosi norį laimės, sėkmės ir niekas nepasakys, kad trokšta skausmo, kančios ir ligų. Logiškai mąstant, visai akivaizdu, jog tam reikia norėti gyventi neribotai – tai yra atsisakyti mirties siekio, įsitikinimo, kad ji neišvengiama. Paklauskite savęs: „Gal Žemėje yra ką įdomaus veikti? Kad ir visą amžinybę.“ Na, niekas jūsų nevers gyventi amžinai, bet, praktikuodami nemirtingumą, žengdami nors žingsnelį jo link, jūs įgysite didesnę galimybę gyventi visavertį gyvenimą, kuriame bus mažiau skausmo.
Sakoma, kad skausmas – tai nesąmoningumas. Suvokdami, ko iš tikrųjų siekiate, – gyventi ar negyventi – jūs galite sąmoningai pakreipti gyvenimą norima linkme. Jei nuspręsite žengti nemirtingumo link, ši knyga bus jums pagalbininkas. Sėkmės!