Apaštalas Paulius

Apaštalo Pauliaus I laiškas korintiečiams
(1 Kor 11)
Dvasinės dovanos

Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama akirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris veikia visame kame. Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

(1 Kor 13)
Himnas meilei

Aš trokštu nurodyti jums dar prakilnesnį kelią.
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
Bet neturėčiau meilės,
Aš tebūčiau
Žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
Ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
Jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
Tačiau neturėčiau meilės,
Aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
Jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
Bet neturėčiau meilės,
Nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe,
Su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
Viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis – pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

2 laiškas korintiečiams
(2 Kor 3)
Raidė ir dvasia

Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime Kristaus dėka. Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tartum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę. (…)
Vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį, gobtuvas nukrinta. Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė. Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą.

Evangelija pagal Matą
(Mt 10)
Ryžtingumas

Nemanykite, kad aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną, marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
Kas myli tėvą ir motiną labiau negu mane, nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.

(Mt 13)
Palyginimas apie sėjėją

„Kas turi ausis, teklauso!“

Palyginimų tikslas

Priėję mokiniai paklausė: ”Kodėl jiems kalbi palyginimais?“
Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės slėpinius, o jiems neduota. Mat kas turi, tam bus duota ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčiojo bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais dėl to, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta“. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: „Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš nepagydyčiau.“

Evangelija pagal Luką
Lk 8

Jo mokiniai paklausė, ką reiškia tasai palyginimas. Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų / ir girdėdami nesuprastų.

(Lk 12)

Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų.

Evangelija pagal Joną
(Jn 10)
Jėzus apie savo dievystę

Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta : „Aš tariau: jūs esate dievai?“ Taigi (Įstatymas) vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Tad kaip jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: „Tu piktožodžiauji“ ,- kai jis pareiškė : „Aš – Dievo sūnus“?

(Jn 16)
Apie Šventąją Dvasią

Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta.

Apie Šventosios Dvasios atsiuntimą

Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. (…)
Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į pilnatvę.

Pažadas sugrįžti

Aš jums vis kalbėjau palyginimais, bet ateis valanda, kada be palyginimų imsiu kalbėti ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu. Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir aš net nesakau, kad aš prašysiu Tėvą už jus; juk patsai Tėvas jus myli (…)