Vaistinės arbatos

Žmogus yra sveikas tuomet, kai išsaugo fizinę ir dvasinę pusiausvyrą. Liga rodo, kad ši pusiausvira pažeista. XX a. – tai mokslo, medicinos bei technikos amžius, kuriame intervencija į organizmą tapo ne tik įmanomu, bet ir savaime suprantamu dalyku. Be abejo, kai kurios operacijos būtinos žmogaus gyvybei išsaugoti. Tačiau nepavojingos ligos arba negalavimai lengviau įveikiami, jei deramai pasirūpiname savo organizmu.

Tradicija ir naujovė

Nuo seno žinoma, kad augalai turi gydomųjų savybių. Siauralapis gyslotis slopina kosulį, česnakas mažina lipidų kiekį kraujyje, ramunėlės slopina uždegimą, beržo lapai skatina šlapimo šalinimą – visas šias paslaptis žolininkės, vienuoliai, balneologai, vaistininkai, drogistai ir gydytojai šimtmečiais perduoda iš kartos į kartą, šį lobyną ilgainiui papildydami naujomis žiniomis.

Pasaulio vaistinės arbatos

čia apie viso pasaulio vaistinius augalus, iš kurių gaminamos įvairaus skonio ir poveikio arbatos, stiprinančios organizmą. Įvardysime keletą jų grupių:

• Europos vaistiniai augalai.

• Azijos žalioji arbata ir arbatinis grybas.

• Afrikos raudonoji arbata.

• Pietų Amerikos lapačio arbata ir matė.

Apeigų gydomoji galia

Kitaip nei pas mus, daugelyje šalių arbatos plikymas ir gėrimas yra savotiškos apeigos, padedančios atsipalaiduoti, raminamai veikiančios. O mes dažniausiai “įsimetame” ją lyg tabletę ir vėl karštligiškai puolame tarp kasdienybės girnų. Taip valgome, taip geriame. Jei norite patirti vaistinės arbatos poveikį, turėtumėte įsisąmoninti, kad arbatos plikymas – tai savotiška terapija. Sutikite: vos tik patikėsite arbatos gydomąja galia, jos poveikis taps kur kas stipresnis.

Ekstrahuoti ar ne?

Daugelio vaistinių augalų veikliosios medžiagos ekstrahuojamos ir sintetinamos laboratorijose: iš karklo žievės salicilo rūgštis, iš rusmenės širdį veikiantys glikozidai, iš vaistinės šunvyšnės atropinas, iš kinmedžio žievės chininas, iš opijinės aguonos morfinas. Tyrimai vyksta be paliovos. Farmacijos įmonės siunčia darbuotojus į Lotynų Ameriką, tikėdamos, kad šie išgaus iš vietos gyventojų slapčiausių žinių apie vaistinius augalus ir sudarys įmonei naudingą sandėrį. Deja, čiabuviams tai menkai terūpi. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, aprūpinti organizmą vaistinėmis medžiagomis įmanoma ir neekstrahuojant pastarųjų – paprasčiausiai geriant arbatą.

Prisiimkite atsakomybę

Akupresūra, kvapų terapija, vaistinės arbatos, joga visa tai padeda lavinti kūno po­ jūčius, tačiau ne visuomet pade­ da atsikratyti ligų.

Sveikatos ap­saugos institucijos pritaria šiems gydymo būdams, gerinantiems savijautą. Tačiau nederėtų vengti ir gydytojų.

Arbata – puikus vaistas, vis dėlto, rimtai susirgę, privalote imtis gydytojo siūlomų prie­monių. Tačiau vienu požiūriu arbata, be abejo, nepralenkiama – profilaktikos, sveikatos stiprinimo.

Ištrauka iš Christine Sėlius knygos “Gydomosios arbatos”

ŽALIOJI ARBATA

Žaliosios ir juodosios arbat­žolės – tai to paties arbatmedžio lapai, perdirbti skirtingais būdais. Vieni jų fermentuojami (juodoji), kiti ne (žalioji). Dirbtiniu būdu fermentuotų arbat­os žolių kvapas sodresnis, kitokia ir cheminė jų sudėtis. Taigi žalioji arbata natūralesnė, bet netokia kvapni, kaip juodoji.

Arbatžolių veikliosios medžiagos

Žaliosios arbatos skonis- nepaprastai subtilus, turintys daugybę atspalvių.

Žaliąją arbatą ypač pradedame vertinti, sužinoję, kokių medžiagų joje yra. Štai jos:

• Kofeinas (anksčiau vadintas teinu) kiek svaigina, stimuliuo­ ja.

• Teofilinas ir teobrominas – tai alkaloidai, plečiantys krauja­ gysles, skatinantys šlapimo išsi­skyrimą, širdies veiklą.

• Rauginės medžiagos slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą.

• Mikroelementas fluoras apsaugo nuo ėduonies.

• Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles.

• Vitaminas Bl (tiaminas) stiprina nervų ląsteles ir raumenis.

• Vitaminas B2 (riboflavinas) spartina medžiagų apykaitą.

• Vitaminas B3 (niacinas, niko­ tino rūgštis) skatina odos ir glei­vinės regeneravimą, smegenų bei nervų ląstelių medžiagų apykaitą.

• Vitaminas B5 (pantoteno rūgš­ tis) spartina medžiagų apykaitą ir kenksmingųjų medžiagų šalinimą.

• Vitaminas C stiprina imunitetą, lėtina oksidaciją, reguliuoja medžiagų apykaitą.

• Flavonoidai reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją.

• Epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina širdį, gerina kraujotaką.

• Aminorūgštys slopina kofeino poveikį.

• Saponinai reguliuoja riebalų apykaitą.

• Eteriniai aliejai suteikia arbatai savotiško prieskonio.

Laisvųjų radikalų “priešnuodis”

Ultravioletiniai spinduliai, atmosferos ozonas, aplinkos terša­lai, o gana dažnam ir rūkymas – tai išorės veiksniai, trikdantys medžiagų apykaitą. Organizme susidaro laisvųjų radikalų, spartinančių ląstelių senėjimą ir per­nelyg ankstyvą žūtį, kurią ląstelėms dalijantis, lemia klaidingas pernešimas (ląstelių išsigimimas, kitaip tariant, atsiranda navikų). Augaluose yra medžiagų, lėtinančių kenksmingą oksidacijos procesą. Šių apsauginių medžiagų gausu arbatžolėse. Žalioji, taigi chemiškai neapdorota arbata, jų ypač turtinga. Iš kitų šios arbatos medžiagų išskirtini flavonoidai, prisijungiantys laisvuosius radikalus ir tuo būdu sulėtinantys oksidacijos procesą.

Poveikis…

Geriant žaliąją arbatą:

• Pavojus susirgti navikinėmis li­gomis, hipertonija, arterioskleroze arba angina, patirti širdies infarktą, insultą gerokai sumažėja.

• Pagerėja virškinimas, sustiprėja imunitetas. Be to, žalioji arbata laikoma silpnu antibiotiku.

•Žalioji arbata tinka ir išoriniam vartojimui: apsaugo odą nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių, aplinkos teršalų.

… ir akivaizdi nauda

Žaliojoje arbatoje kofeino gausiau, nei juodojoje, tačiau pirmosios kofeinas veikia ilgiau ir silpniau. Juodoji arbata arba kava gali sukelti įtampą, prakaitavimą; žaliosios arbatos poveikis visiškai kitoks. Išgėrus jos, atsipalaiduosite ir drauge tapsite gyvybingesnis. Žaliąją arbatą ypač vertina žmonės, dirbantys protinį darbą, t. y. tie, kuriems būtina ilgą laiką išlaikyti sutelkus dėmesį. Žaliosios arbatos derėtų gerti ir vadovaujantiems darbuotojams, nuolatos patiriantiems stresą.

Medžiagos, lėtinančios oksidaciją

Žaliojoje arbatoje gausu vitamino C. Šis oksidaciją lėtinantis vitaminas būtinas organizmo ląstelių gyvybiniams procesams. Toks pat ir flavonoidų poveikis. Šios biologiškai aktyvios medžiagos mažina kraujospūdį, reguliuoja cholesterino kiekį organizme. Japonijoje 1300 žmonių išgeria kasdien po 4 puodelius žaliosios arbatos. Tyrimai rodo, kad geriant žaliąją arbatą, MTL (mažo tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į audinius), kitaip tariant, “blogojo” cholesterino, kraujyje sumažėja, o DTL, arba “gerojo” cholesterino (didelio tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į kepenis, kur jis, virtęs tulžies rūgštimi, pašalinamas iš organizmo) padaugėja. Be to, flavonoidai mažina tikimybę susirgti skrandžio, žarnyno, krūties vėžiu.

Kaip plikyti

Žaliosios arbatos nieku gyvu neplikykite verdančiu vandeniu: vandens temperatūra, nelygu arbatos rūšis, turėtų būti 60- 80°C. Taigi užvirkite vandens, maždaug 5 min. paaušinkite ir tik po to plikykite arbatą. Kinijo­je žaliąją arbatą įprasta “plauti”. Užplikius arbatžoles ir palaikius 30 sek., vanduo išpilamas. Tos pačios arbatžolės plikomos antrą kartą – tuomet arbatos skonis kur kas subtilesnis. Kinijoje, išgėrus arbatą, arbatžolės paliekamos arbatinuke – iškrečiamos jos tik tuomet, kai norima užsiplikyti naujų.

Vaikams

Žalioji arbata rekomenduotina ir vaikams – ji žadina apetitą, padeda sutelkti dėmesį. Jei vaikas įpranta prie žaliosios arbatos, besaikis potraukis saldumynams gerokai sumenksta.

Odos priežiūra

Gausybės odos priežiūros priemonių gamybai vartojama žalioji arbata – joje yra medžiagų, prisijungiančių radikalus ir apsaugančių odą nuo kenksmingų poveikių. Aplinkos teršalų ir stiprių ultravioletinių spindulių vargu ar įmanoma visiškai išvengti. Tad odą derėtų apsaugoti nuo kenksmingųjų medžiagų poveikio. Šiuo požiūriu žaliosios arbatos nauda yra dvejopa.

• Joje yra medžiagų, drėkinančių odą, gerinančių skysčių reguliaciją.

• Biologiškai aktyvios medžiagos beveik nepraleidžia ultravioletinių spindulių – jos apsaugo odą nuo pernelyg ankstyvo vytimo, raukšlių susidarymo.

TOP