Kai pradedame eiti dvasinio tobulėjimo keliu sąmoningai, (tai yra imame suvokti dvasinio tobulėjimo, dorovės, sąmoningumo svarbą, pradedame daugiau laiko skirti maldai, meditacijai, sakraliems ritualams, bendrumo su Viešpačiu, savo amžina esme paieškoms, kai pagaliau niekieno neverčiami suvokiame sveiko, švaraus, dorovingo gyvenimo būdo prasmę ir bandome taip gyventi), šio kelio pradžioje mūsų gyvenimo, karminio, energetinio kūno audinys panašus į purviną skudurėlį arba drumstą vandenį, pritemdytą, pilką erdvę, kurioje sąmonės šviesa teapšviečia tik kai kurias dalis. Kitos lieka drumstos arba visai tamsios, nepralaidžios sąmonės šviesai, sąmoningumui – tai yra zonos, susijusios su didžiausiomis skausmo, kančios įkrovomis mūsų dabartiniame arba praeituose gyvenimuose.
Kvėpuok sąmoningai,
Mąstyk savarankiai,
Mylėk drąsiai,
Bendrauk nuoširdžiai,
Kurk laisvai,
Gyvenk džiaugsmingai,
Veik išmintingai.
Amen Om Amen
Ir neužmiršk, jog tik nemirtingieji įpranta,
o įpratę bijo mirti…
Manau, jog dvasiniame kelyje yra svarbiausia – kryptingas, harmoningas ir nuolatinis dvasinis tobulėjimas ryšyje su Dvasia ir su Mokytoju.