Svami Vivekananda

Kristus – Pasiuntinys

Banga, kylanti vandenyno paviršiuje, pavirsta tuštuma. Po to išauga nauja banga, galbūt net didesnė nei pirmoji, ir taip pat pranyksta prarajoje; vėl kyla ir veržiasi tolyn. Įvykių kaitoje mes stebime tuos pačius pakilimus bei kritimus ir paprastai pastebime pakilimus, pamiršdami apie kritimus. Tačiau ir vieni, ir kiti yra būtini, abiejuose yra didybė. Tai – Visatos pagrindas. Ir mūsų socialiniame gyvenime, ir dvasios srityje egzistuoja tas pats judėjimo nenutrūkstamumas, pakilimų ir kritimų nepertraukiamumas. Liberalūs idealai, kaip ir didingiausi įvykiai, savo judėjime pirmyn pergyvena kritimo, įsisavinimo, įvykių apmąstymo, prisitaikymo, išsaugojimo, jėgų kaupimo dar vienam pakilimui ir skrydžiui periodus.

Tautų istorija visuomet taip atrodė. Didžioji dvasia. Pasiuntinys, į kurį mes kreipsimės šiandien, atsirado tame savo tautos istorijos periode, kurį mes galime apibūdinti kaip gilų nuosmukį. Mes turime tik menkus duomenis apie jo žodžius bei darbus, esančius atsitiktiniuose užrašuose; teisybė sakoma: jeigu būtų užrašytas kiekvienas jo žodis ir kiekvienas jo darbas, tai jis savimi pripildytų visą pasaulį… Tai buvo titanas: praėjo amžiai, o jo pasauliui palikta energija dar neišnaudota, neišsemta iki galo. Metams bėgant jos jėga tik auga.

…Kiekvienas Pranašas – tai savo laikmečio kūrinys, savo tautos istorijos kūrinys; bet jis, visų pirma, yra ateities kūrėjas. Šiandieninis egzistavimas – tai praeities pastangų pasekmė ir priežastis būsimoms atsirasti. Taip reikia vertinti Pasiuntinį. Jame įkūnyta visa savo tautos didybė ir grožis, žinios, gyvenimas, už kurį ši tauta kovojo amžius; o pats jis – tai impulsas ne tik vienos tautos, o daugelio ateičiai…

Taigi, visų pirma, Jėzus iš Nazareto – tikras, ištikimas Rytų sūnus. Jis nepalaikė tikėjimo viskuo, kas priklauso šiam greitai nykstančiam pasauliui.

Jis neturėjo gyvenime kito užsiėmimo, kitos sampratos, be tos, kad jis – Dvasia. Tai buvo išsivadavusi iš kūno, atsipalaidavusi, išsilaisvinusi Dvasia. Tačiau esmė ne tik tame; jis savo nuostabios įžvalgos dėka buvo įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus, vyras ar moteris, žydas ar ne žydas, turtingas ar vargšas, dorovingas ar nuodėmingas, yra įsikūnijimas tos pačios nedūlančios Dvasios, kaip ir jis pats. Todėl, kaip matosi iš jo gyvenimo, visos jo pastangos buvo nukreiptos kiekvieno dvasinei esmei budinti.

Atmeskite, sakė jis, prietaringą įsivaizdavimą apie savo menkumą ir buvimą nuskriaustais. Galvokite ne apie tai, kad jus žemina ir kankina kaip vergus, o apie tai, kad jūsų viduje egzistuoja kai kas, ko negalima pažeminti, sumindžioti, užmušti. Jūs visi – Dievo, Nemirtingosios Dvasios Sūnūs. Žinokite, – skelbė jis, – Dievo Karalystė jūsų viduje. „Aš ir Tėvas – viena“. Reikia išdrįsti bei pasakyti ne tik: „Aš – Dievo Sūnus“, bet ir tai, kas glūdi pačioje širdies gelmėje: „Aš ir Tėvas – viena“. Štai ką sakė Jėzus iš Nazareto. Jis niekada nekalbėjo apie šį pasaulį ir apie šį gyvenimą. Jis nenorėjo nieko joje daryti, bet jis norėjo pastūmėti visą esantį pasaulį siekti spindinčios Dieviškos Šviesos, skatino kiekvieną savo dvasinės esmės realizacijai, kai bus nugalėta mirtis ir išvytos kančios…

Pasiuntinys atėjo parodyti kelią: neįmanoma apibrėžti Dvasią, nepavyks pažinti Dvasios, sprendžiant miglotas, supainiotas filosofines užduotis. Geriau būti neraštingu ir neperskaityti gyvenime nei vienos knygos. Išsigelbėjimui visiškai nereikalingi nei turtai, nei padėtis, nei valdžia, nei netgi žinios, reikalinga tik viena – tyrumas: „Palaiminti tyrūs širdimi“, kadangi Dvasia savo esmėje tyra. O kaip gali būti kitaip? Viskas nuo Dievo, viskas atėjo iš Dievo. Išsireiškiant Biblijos kalba: „Tai Dievo kvėpavimas“. Išsireiškiant Korano kalba: „Tai Dievo širdis“… Reikia tik nuplauti dulkes ir purvą, ir tuomet Dvasia akimirksniu suspindės. „Palaiminti širdimi tyrūs, nes jie Dievą išvys“. „Dievo Karalystė jumyse“. Kam kur nors eiti, kad rasti Dievo Karalystę, klausė Jėzus iš Nazareto, kai ji čia, mūsų viduje? Apvalykite Dvasią, ir ji – čia. Ji – jūsų. Kaip jūs galite gauti tai, kas ne jūsų? Ji – teisėtai jūsų. Jūs – amžinybės įpėdiniai, Nemirtingojo Tėvo sūnūs.

Svami Vivekananda. Kristus – Pasiuntinys. Paskaita Los Anželes, Kalifornija, 1900 m.