Patandžalio joga – sutra
Rammurti Mishra. Jogos psichologija
Prana – tai visuotinė kosminė energija. Bet kuri energija yra pranos – pirminės energijos pasireiškimas. Pats svarbiausias pasireiškimas, galintis apimti individualią sąmonę, – plaučių ir širdies judėjimas. Plaučių ir širdies judėjimas yra pirmiau visų fiziologinių: cheminių, biocheminių, biologinių, – pokyčių. Visi pokyčiai priklauso nuo plaučių ir širdies. Tokiu būdu, plaučių ir širdies judėjimas yra individualaus gyvenimo fenomenas. Kai širdies plakimas ir kvėpavimas sustoja, sakoma, kad baigėsi biologinis kūno gyvenimas. Kadangi šis judėjimas yra Kosminės Pranos pasireiškimas, tai kontroliuojant jį galima valdyti Kosminę Energiją. Kvėpavimas ir širdies plakimas – tai visiems pažįstami judėjimai, kurie gali vesti prie Kosminės Pranos.
Yra du kvėpavimo būdai:
1. Išorinis, susidedantis iš trijų procesų:
– ventiliacija, oro praėjimas nuo nosies iki plaučių;
– tikrasis dujų mainų mechanizmas plaučių viduje;
– širdies pulsacija, kuri kiekvienai kūno ląstelei siunčia orą kartu su pastoviais kraujo komponentais ir iš maisto gautomis substancijomis.
2. Vidinis kvėpavimas – pranos, deguonies ir kitų dujų absorbcijos procesas ir apanos susiformavimas, t.y. anglies dioksido ir kitų dujų pašalinimas.
Išorinis kvėpavimas įkvėpimo metu pristato praną, o iškvėpimo procese pašalina anglies dioksidą ir kitas dujas. Vidinio kvėpavimo procese įkvepiant prana absorbuojama, o iškvepiant pasišalina anglies dioksidas ir kitos medžiagos. Vidinis kvėpavimas susideda iš nesuskaičiuojamos daugybės cheminių, biocheminių ir biologinių veiksmų ir atoveiksmių. Visas kūnas, visos jo ląstelės ir audiniai yra įtraukti į kvėpavimo procesą. Jei kokia nors ląstelė išeis iš šito proceso, ji tuojau pat numirs.
Lengva suprasti, kodėl pranajama leidžia kontroliuoti kūno chemiją ir biologiją. Medžiagų apykaitos intensyvumas gali būti sumažintas iki minimumo; tokiu būdu iš minimalaus oro ir maisto kiekio išgaunamas didžiulis kiekis energijos.
Aukščiausioje samadhi būsenoje metaboliniai procesai gali tęstis, pagamindami didžiulį kiekį energijos, kai tuo metu įkvėpimai – iškvėpimai visiškai nutraukiami.
Individualios energijos išplėtimas iki kosminių dydžių vadinamas pranajama (prana, „energija“ + jama, „išplėtimas“). Pranajama nesibaigia kvėpavimu. Kvėpavimas yra tik pranajamos dalis. Praktika prasideda kvėpavimu ir baigiasi kosminiu išsiplėtimu. Kvėpavimo kontrolė veda prie Kosminės Energijos, Kosminės Pranos kontrolės.
Kvėpavimo pratimai – tai ne sukūrimas kažko naujo, bet atskleidimas. Visų būtybių kvėpavimas praeina keturias fazes. Tokiu būdu paprastas pratimas susideda iš šių fazių:
1. Puraka – įkvėpimas, plaučių ir kūno pripildymas oru;
2. Antar – kumbhaka – oro sulaikymas plaučiuose ir kūne;
3. Rečaka – iškvėpimas, plaučių ir kūno atlaisvinimas nuo oro;
4. Bahja – kumbhaka – oro sulaikymas ne plaučiuose ir kūne.
Dėka treniruočių kvėpavimas tampa moksliškai tvarkingas.
Individuali sąmonė vienodai priklauso nuo fiziologinių ir psichinių jėgų. Vienų ar kitų sutrikimas duoda tą patį rezultatą. Nors vadovauja psichologinės jėgos, joga mano, kad fiziologinės jėgos ne mažiau svarbios. Psichologinės jėgos kontroliuojamos Dharana, Dhyana ir Samadhi (koncentracijos, įtaigos ir suvokimo),o fiziologinės jėgos (cheminės, biocheminės ir fizinės) kontroliuojamos asanomis ir pranajama.
Pradedantieji pranajamą yra apriboti krūtinės ląstos erdvės. Praktikuojant erdvė vis plečiasi ir plečiasi. Galų gale galima pasiekti ląstelinio kvėpavimo lygį, kuris užima visą individualybės erdvę, o nuo jos – ir visą atmosferą. Analogiškai ir santykyje su laiku: pradeda nuo kelių sekundžių ir prieina iki daugybės minučių. Galiausiai, kuomet kvėpavimas išsiplečia laike, galima prieiti iki kosminio kvėpavimo, pasiekti visą praeities, dabarties ir ateities energiją. Kaip lydymo krosnyje metalai apsivalo nuo priemaišų, taip pranajamos ugnyje pradingsta kūno, proto, jausmų sutrikimai ir ligos ir pasiekiama švara.
Kada žmogus praktikuoja pranajamą, nežinojimas apie „AŠ“ sugriūna. Materialinių, jausminių, seksualinių malonumų troškimų ir norų magija labai galinga. Tereikia patenkinti vieną norų bangą, kai tuojau pat su dar didesne jėga pakyla kiti. Šitas norų ir karmų labirintas pagimdo nežinojimą, slepiantį šviesnešišką iš prigimties sąmoningumo principą (satvą). Ydingi kvailų karmų ir žmogaus norų ratai pagimdo nežinojimą apie „AŠ“ realybę, paslepia satvinę proto savybę (sąmoningumo principą) ir prikausto žmogų prie pasikartojančių gimimų ir mirčių kančios.
Dėka pranajamos praktikos nežinojimas, kartu su jo pasekmėmis, sugriaunamas ir suvokiama savyje esanti Purušos, Brahmano šviesa.
Nėra aukštesnio apvalančio veiksmo, savidisciplinos ar asketizmo, nei pranajama. Pranajamos dėka, proto substancija atsikrato nešvarumų. Satvos principas, sąmoningumo principas, tampa skaidrus ir atspindi aiškią Purušos, Brahmano šviesą.
