Dažnam kyla klausimas: “Kiek įsikūnijimų jau turėjo mano Siela? Kiek metų ji jau gyvena? Kokio ji amžiaus?” Norint suprasti atsakymą, verta suvokti, jog Siela patiria realybę ne tik tuo metu, kai turi kokį nors kūniškąjį įsikūnijimą materialioje Žemėje, bet ir tuo metu, kai ji po materialaus kūno praradimo toliau tęsia savo Sielos gyvenimą astraliniame, mentaliniame,

Dvasia – Amžinoji Dieviškoji kuriančioji versmė, arba Amžinasis Būties Šaltinis – savo mylinčioje kūryboje, dieviškoje kūrybos ekstazėje kuria Sielas. Sukurdamas perduoda joms savo Dieviškąją dalį, su meile perduoda savo Dieviškąsias kokybes. Siela, kaip Dievo vaikas, savo apvalkale turi ne tik Amžiną, nekintančią Dieviškosios esaties kibirkštį, tapačią versmei, šaltiniui. Ji turi ir kitus apvalkalus, mirtingesnius, tačiau

Norint gyvenime harmonijos, labai svarbu atkurti ir harmonizuoti ryšį su visą būtį persmelkiančiais elementais – oru, žeme, ugnimi, vandeniu ir eteriu. Vienas iš būdų tai padaryti yra kvėpavimas.

Kvėpuoti reikėtų per nosį, labai ramiai, lygiai, ne per giliai, neforsuojant, neskubant, pačiu patogiausiu jums ritmu taip, kad tai padėtų nuraminti protą, mintis, emocijas.

Darbas su postulatais  yra labai prasmingas ir  rezultatyvus, tačiau jame reikia atsakomybės, svarbu yra nepersistengti, ypač su postulatu, apie kurį dabar kalbėsiu. Tai labai stiprus teiginys, galintis padėti nepaprastai stipriai išgryninti jūsų karminį kūną. Tai postulatas: „Aš esu amžina esmė“. Jeigu jūs tik pabandysite bent kiek daugiau kartų sau pasakyti netgi negarsiai, o tyliai ar

Amžiaus ciklai. Vidurio amžiaus krizė 40 – 42 metų amžiaus žmogus laukia gana sudėtingas periodas, kurį psichologai neretai vadina „vidurio amžiaus krize“. Tai yra ryškus, stiprus tarpsnis – jį iš tiesų galima vadinti slenksčiu, nes sutampa net 4 planetų ciklai: Urano opozicija, Jupiterio opozicija, Selenos grįžimas į savo vietą  ir Karminių mazgų atėjimas į apatinę

Dažnai žmonės sako, kad jie nebejaučia vidinio ryšio su savo Vidiniu Dvasiniu Patarėju. Tačiau vis dėlto visi patiria sąžinės graužimą, o juk tai yra tas pats Vidinis Patarėjas, tačiau prabilęs destruktyviai – tada, kada mes darome kažką negero ir neteisingo. Vis dėlto mes galėtumėme jį girdėti visuomet, jeigu tiktai tam paruoštumėme save, savo kūną šiam

Rytų išminties lobynai rekomenduoja kiekvienam žmogui visiškai jo realizacijai gyvenime turėti keturis tikslus, kurių siekti reikėtų visą gyvenimą. Tai materiali gerovė; emocinė gerovė; moralinė – dorovinė gerovė ir dvasinė gerovė. Svarbiausia yra ne tik jų siekti, bet suvokti ir jų pokyčius, mat eidami gyvenimo keliu, mes keičiamės, tad natūraliai gali keistis ir mūsų interesai, tikslai.

Paprastos praktikos gali duoti didžiulę naudą, tačiau tiktai tada, jeigu jas darome kantriai, nuosekliai. Svarbiausia – darome. Didžioji paprastų praktikų bėda yra ta, kad dauguma, jas perskaitę, taip ir palieka neišbandę… Ši praktika taip pat yra paprasta ir remiasi sąlyga, kad darysite ją nuoširdžiai bei skirsite pakankamai jėgų, energijos ir laiko – t.y. pajausite jos

Kaip galima atkurti ryšį su savo širdimi ir grąžinti jai statusą bei įgaliojimus Vidinio Patarėjo – nepaperkamo, kartais įsižeidžiančio, bet vis dėlto niekada nemeluojančio? Visada žmogus turi vieną iš stipriausių sąmonės instrumentų – jis turi kvėpavimą, gebėjimą įkvėpti į save oro stichiją ir kartu su ja – energiją, kuri gali būti transformuojama, keičiama Viešpaties mums

Sielos ir dvasios sampratos įvairiose tradicijose skiriasi. Iš to, manau, dalinai kilo painiava, susijusi su šių sąvokų vartojimu vakarų pasaulyje. Paaiškinsiu asmenybės, Sielos bei Dvasios sąvokas taip, kaip jas suprantu. Kuo jos panašios ir kuo vis dėlto skiriasi? DVASIOS PASAULIS Pradėsiu nuo aukščiausio būties lygmens, pasiekiamo žmogui – Dvasios pasaulio, dvasinio, arba Dieviškojo, lygmens. Tai