„Vienas iš keisčiausių dalykų šiame pasaulyje yra tai, kad kartais žmogus ima ir patiki gyvensiąs amžinai, amžinai, amžinai. Atsikelia, pažadintas švelnios, didingos aušros, išeina laukan, stovi ten vienas, užverčia galvą aukštyn ir žiūri, žiūri, ir mato pamažu besimainantį brėkštantį dangų ir kitus priešaušrio stebuklus, nuo kurių beveik norisi šaukti. Bet tik širdis sustingsta prieš tą

96 laiškas 1. Tu vis piktinies kuo nors arba skundies ir nesupranti, jog pati didžiausia blogybė ir yra, kad piktiniesi ir skundiesi. Mano nuomone, pasaulyje vyrui nėra jokio vargo, jei tik jis kokios nesėkmės nevadina vargu. Pajutęs, kad nebeįstengiu ko nors pakęsti, aš pradėsiu nekęsti pats savęs. Sergu – tokia dalia. Šeimyna atsigulė ligos patalan,

Sykį gyveno beturtis vienuolis, kuris keliavo iš kaimo į kaimą skelbdamas Dievą ir Jo gerumą. Varguolis pasitenkindavo mažu, jo vakarienė dažniausiai būdavo duonos kriaukšlė ir gurkšnis trykštančio šaltinio vandens. Vieną vakarą vienuolis atkako prie kaimo, tačiau vėlyvą valandą niekam nenorėjo trukdyti, tad įsirengė guolį po medžiu. Kalbėdamas vakaro maldas, išvydo atbėgant uždususį prakaito išpiltą kaimo

Dauguma žmonių suvokia save kaip ribotą kūną, bet tu nesi vien ribotas kūnas. Netgi žvelgiant pro mikroskopą matyti, kad esi energijos laukas. Apie energiją žinome štai ką. Nuėję pas kvantinės fizikos specialistą paklauskite: „Kas kuria pasaulį?“ Atsakymą išgirsite tokį: „Energija“. Tada paprašykite apibūdinti ją. Jums atsakys: „Jos negalima nei sukurti, nei sunaikinti. Ji visada buvo

„Kas yra asmeninė legenda? Ji yra tai, ką tu visuomet norėjai daryti. Kiekvienas iš mūsų ankstyvoje jaunystėje žino savąją Asmeninę Legendą. Tuo gyvenimo laikotarpiu viskas aišku, atrodo įmanoma, nebijome svajoti ir kalbėti apie tai, ką norėtume veikti gyvenime. Tačiau laikui bėgant atsiranda paslaptinga jėga, kuri stengiasi mums įteigti, kad jos, tos Asmeninės Legendos, įvykdyti neįmanoma…

Vieną sykį miške, kuriame gausiai lankydavosi žmonės, kilo gaisras. Apimti panikos, visi pabėgo. Miške liko tiktai du žmonės: vienas aklas, kitas raišas. Drebančia iš baimės širdimi aklasis bėgo tiesiai į liepsną. – Stok!- sušuko raišasis. – Ten dega! – Tai kur man bėgti? – atsišaukė aklasis. – Galiu tau pasakyti kur,- pasigirdo raišojo atsakymas. –

Laimės mantra Mantra – tai skiemuo, garsas, žodis ar žodžių grupė, kurią atrado panirę į gilią meditaciją didieji išminčiai. Tai ne kalba, kuria kalba žmonės. Mantra – tai sakralūs meditaciniai garsai, jie veda praktikuotoją vis aukščiau, kol šis pagaliau pasiekia tobulą tylą. Kuo labiau plečiasi sąmonė, tuo didesnę prasmę turi mantrą. Ji padeda suvokti aukštesniuosius

Tai, ką anksčiau padarei, atspindi tavo kūnas ir padėtis. Visa, kas bus, priklauso nuo proto. Kas pažįsta savo proto prigimtį, tas regi visus Budas. Abhajadata Žmogui būdinga siekti nemirtingumo, veržtis į jį, vaduotis iš apribojimų, baimių, siekti dieviškumo. Kai kurie žmonės tai realizuoja taip ryškiai, jog tampa įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems.  Įvairiose dvasinėse tradicijose yra pasakojimai,

Slenksčiais žmogaus gyvenime vadinu tuos gyvenimo tarpsnius, kurie iškelia didesnes nei įprasta gyvenimo užduotis, kurių metu gyvenimo tėkmė yra intensyvesnė, neretai  dramatiškesnė nei visuomet, labiau prisodrinta įvykių, reikalaujanti didesnių energijos sąnaudų, intensyvesnio sąmonės darbo. Šių tarpsnių užduočių suvokimui reikia daugiau žinių, susivokimo, kitaip jie gali tapti ypač sudėtingi, dramatiški. Kita vertus, sėkmingiesiems jie yra vieni

Dualumas ir nedualumas Yra neišvengiamas ir pakankamai ilgas etapas, kada siela tobulėdama, likdama dualume kaupia dorybių ir nuopelnų gerąją karmą, dorybingumo pagrindą. Kada jis tampa tiek stiprus, jog, net nuo jo atsispyrusi ir po truputėlį plėsdama savo pasireiškimus ir patirtį į nedualią realybę, sugrįždama į dualumą, ji sugrįžta į gerąją karmą, į ramų ir saugų