Ir tūkstantis li kelias prasideda nuo pirmojo žingsnio. Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi. Geriau artimas rūpestis, negu tolima užuojauta. Per didelis nuolankumas slepia puikybę. Tas, kuris sutvardė pyktį, nugalėjo stiprų priešą. Tas, kuris skuba, negali eiti oriai. Kukliausias žmogus yra ir patikimiausias. Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi

Gerame pokalbyje ne apie viską kalbama. Pasisemk vandens, ir mėnulis bus tavo rankoje. Prisiliesk prie gėlių, ir jų aromatas persunks tavo drabužius. Kai ieškai ugnies, ją randi kartu su dūmais. Katile su karštu vandeniu nėra šaltos vietos. Kas neišreiškiama žodžiais, neišsenka veiksmuose. Ten, kur nepatenka nei šviesa, nei tamsa, visur vienas nuostabus vaizdas. Aš visiškai

Pokalbis apie Dievą Vieno sufijaus paprašė: – Gerbiamasis, pakalbėkime apie Dievą. – Geriau patylėkime apie jį, – pasakė sufijus. – Bet kodėl? – Jei apie Dievą prabilsite jūs, Jam tai bus įžeidimas. Jei apie Dievą prabilsiu aš, man tai bus per didelė garbė. Sultonas – vergas Sultonas su savo palyda važiavo keliu. Pakeliui jis sutiko

Visur esanti amžina Dvasia Būdamas Indijoje, Aleksandras Makedonietis kartą pamatė nukaršusį senolį, sėdintį ant akmens. Aleksandras ėmė kalbėtis su juo, ir senolio kalbos labai jam patiko. Jis pakvietė šį keliauti su savimi. „Ne, man ir čia gerai,“ – atsakė šis. „Aš pasaulio valdovas, – tarė Aleksandras, – ir duosiu tau viską, ko tik panorėsi: turtus,

Kas geresnis? Kartą visos gyvybinės galios susiginčijo apie tai, kuri iš jų yra geresnė. – Aš geresnė! Aš geresnė! – tvirtino kiekviena. Tuomet jos atėjo pas savo tėvą Pradžiapatį ir paklausė: – Gerbiamasis, kuri iš mūsų geresnė? Šis joms atsakė: – Ta iš jūsų, po kurios išėjimo kūnas atsidurs prasčiausioje būklėje. Tada išėjo Kalbėjimas. Jo

Tasai, kuriam nebėr šioj žemėj paslapčių, Kuris išmintimi iškilo lig žvaigždžių, Suglumo priblokštas, suvokęs esmę Tavo, Ir – kaip dangaus taurė – palinko nuo minčių. Jei pats Aukščiausias mums kasdienės duonos duoda, Tai kiekviena riekė nuo amžių atmatuota. Nereikia sielotis dėl to, ko negavai. Verčiau mes būkime laisvi nuo to, kas duota. Jei aš lemties

Paslaptis Dauguma žmonių suvokia save kaip ribotą kūną, bet tu nesi vien ribotas kūnas. Netgi žvelgiant pro mikroskopą matyti, kad esi energijos laukas. Apie energiją žinome štai ką. Nuėję pas kvantinės fizikos specialistą paklauskite: „Kas kuria pasaulį?“ Atsakymą išgirsite tokį: „Energija“. Tada paprašykite apibūdinti ją. Jums atsakys: „Jos negalima nei sukurti, nei sunaikinti. Ji visada

Buda Šakjamunis apie savo mokymą Buda yra tas, kas atbudęs. Atbudęs mato gyvenimo ir kosmoso prigimtį. Todėl jo nevaržo iliuzijos, baimė, pyktis ir troškimai. Atbudęs žmogus yra laisvas, kupinas ramybės ir džiaugsmo, meilės ir supratimo. Mes visi turime savyje Budos prigimtį ir visi galime tapti budomis. Budos prigimtis yra kiekviename mūsų glūdinti galia atbusti ir

Lao Dze „DAO DE DZING“ XXXIX Iš tų, kurie kadaise tapo vientisi: Dangus, tapęs vientisas, įgijo švarą, Žemė, tapusi vientisa, įgijo ramybę, Dvasios, tapusios vientisos, įgijo dieviškumą, Slėniai, tapę vientisi, užsipildė, Visa tirštuma daiktų, tapusi vientisa, įgijo gyvybę, Kunigaikščiai ir karaliai, tapę vientisi, valdo Pasaulį. Taigi visa vyksta Vieno dėka. Dangus, praradęs švarą, ar nesuskils?

Apie Babadži Visiškai nenuostabu, kad nėra jokių istorinių nuorodų į Babadži. Didis guru jokiame amžiuje nepasirodė atvirai. Didieji pranašai, kaip Kristus ir Krišna, atėjo į žemę konkretiems plačios apimties tikslams. Jie pasitrauks, kai tik šie tikslai bus įgyvendinti. Kiti avatarai, kaip Babadži, imasi darbų, kurie daugiau siejasi su lėta evoliucine žmogaus pažanga per šimtmečius nei

TOP