Apie medžių energiją

N. Gabija Wolmer Apie medžių energiją

Nuo tam tikro etapo laikotarpio siela pradeda atverti akis į sąmoningumą savo pačios evoliucijoje. Atsiranda daugiau laisvės jos evoliucijoje, jinai po truputėlį tampa savo evoliucijos projektuotoju, taip pat ir savęs pačios gydytoju, pagalbininku, savo įsikūnijimų gydytoju. Ir šiuo atveju mes galime (jeigu jaučiame, kad mums tai priimtina ir patrauklu) įgyti draugą, gydytoją, gyduolį  – medį, astralinį Medį, turintį netgi tikrą fizinį atitikmenį. Aš manau, kad medžiai noriai sutiks, nes kiekviena būtybė nori būti naudinga, reikšminga ir prasminga, nori turėti svarbius uždavinius, ypač jeigu jinai pajėgi juos įvykdyti. Ir todėl, jeigu mes pajuntame, kad kažkoks medis gali būti gydytojas, mokytojas mūsų sielai, mes galime turėti jį šalia savęs, bendrauti.

Liepa – mokytoja, kuri nuolat palaiko, papeni savo energijomis, taip mums reikalingomis, kol siela perima tą modelį ir realizuoja savimi. Kitam gal reikės visai ne liepos, o ąžuolo, pavyzdžiui, brandžioms sieloms, pamiršusioms arba paneigusioms jaunos sielos vertybes, kurios dabar jau reikalingos – drąsą, pasitikėjimą, ryžtą, orumą, savigarbą. Yra labai daug brandžių sielų, kurios dėl kitokių vertybių viename etape paneigė jausmus, kitame – valią, aktyvumą, drąsą. Po to ateina metas, kada gydome save, grąžiname senąsias vertybes ir sakome ne „arba – arba“, bet „plius, kartu“. Nebrandžiuose perioduose dažnai supriešiname: arba-arba. Vėliau mokomės suderinti, integruoti. Va, čia tada gali mums būti pagalbininkai net ir medžiai. Ąžuolas gali kokiai brandžiai sielai padėti prisiminti harmoningą jaunos sielos vertybių apraišką viename komplekse: ir orumas, ir garbė, ir drąsa, ir ryžtas, ir sąmoningumas.

Ir kodėl tai gali veikti? Todėl, kad per astralinį pasaulį veikia mūsų čakras, tiesiogiai jas aktyvuoja, kaip  jaunos sielos lygyje. Ąžuolas mums galingai  aktyvins pirmiausia manipurą, saulės rezginį, paskui sklinda šviesa ir aukštyn, į viršų, į krūtinę, kaklą, arba žemyn. Ji padės mums sugrąžinti orią valią būti, tverti, reikštis, tikėti savim.

Taigi vienam tiks liepa kaip gydytojas, patarėjas, mokytojas, o kitam – ąžuolas, kitam galbūt pušis. Pavyzdžiui, pušis gali būti mokytoja, padedanti švelniai, nejuntamai, takiai, harmoningai ištraukti iš susitapatinimo su jausmais, emocijomis. Pušis turi aukštą srautą, keliantį į viršų, – subtilų, švelnų, pakankamai DEN prigimties. Liepa – kokia jos prigimtis? Labiau IN. Ąžuolo – labiau JAN. O pušis – daugiau link DEN prado. O kedras? Jame irgi yra to DEN prado, bet, sakyčiau, kad pušis daugiau DEN su IN atspalviu, kedras daugiau DEN su JAN atspalviu. Tai jau link  beasmeniškumo kilimas.

Tai galima pavadinti vidinėmis šamaniškomis praktikomis – per ryšį su gamta, su medžiais. Tai jūsų kūryba, jūsų bendravimas. Tokiu būdu jūs išplėstumėte savo bendravimo ratą,  įgytumėte reikalingų, naudingų ryšių ne tik tarp žmonių, bet ir medžių karalystėje.

Nijolė Gabija Wolmer

TOP