Кarminio atpirkimo, apsivalymo procesai. II dalis

N. Gabija Wolmer

Sėkmingai užbaigus karminio apsivalymo procesus, gyvenimas įgyja geresnę, stabilesnę kokybę. Visgi neretai pats procesas tampa ir išbandymu – ar esame pasiruošę prarasti kai ką be pykčio? Ar esame pasiruošę, kad pas mus ateitų gerovė, didelė meilė? Ar esame pasiryžę pasidalinti turtu, resursais, jei juos įgysime.

Tiesa, yra ir toks požiūris, jos kartais iš mūsų, prieš duodant daugiau, atimama dešimtadalis to, ką galime gauti. Jei reaguojame žmoniškai, be pykčio, nuoskaudų, jei sugebame tai ramiai priimti, nekaltindami nieko dėl šios bėdos, tuomet mums gali ateiti dešimt kartų daugiau, nei praradome. Panašus principas yra kai kuriose religijose, kai rekomenduojama dešimtadalį pajamų aukoti geriems darbams, vargstantiems, dvasingumui. Tuomet galime išsaugoti kitas devynias dalis bei ramiai jomis naudotis.  Jei to nedarome, tuomet mus vis išbando pats likimas, tą dešimtadalį pajamų, kurias galime turėti,  atimdamas. Jei to dešimtadalio gailime aukoti (tai yra pasidalyti su kitais) jau labai seniai, tuomet ir prarasti galime labai daug – vienu ypu, kaip sakoma. Galima sakyti, jog tai žiauru. Tačiau to reikia tam, kad neužmirštumėme, jog materialūs dalykai vis tiek dingsta, sunyksta, nesvarbu, ar tai prisimename, ar ne. Dalijimasis, atvirkščiai, kuria gerąją karmą, daro mus vertais gerovės. O to atimti neįmanoma, nebent patys tai padarytume, ją išeikvoję ir nesukaupę naujos geros karmos dosnumu, atliepimu kitų bėdoms.

Taigi tęsinys požymių, rodančių, kad ima reikštis karminio atpirkimo procesai:

18. Imame pamesti, pamiršti kur nors daiktus, nors tai mums nebūdinga. Tai gali reikšti, jog arba per daug šių daiktų turime, ar per daug juos sureikšminome, nenorime jais dalintis, arba tiesiog turime kai ką prarasti, kad atpirktume tai, ką kažkada atėmėme iš kitų.
19. Imame užmiršti įsipareigojimus, susitikimus, juos praleisti, nors šiaip to nedarome.
20. Susvyruoja įsitikinimai, sutrinka įprastinė gyvenimo tėkmė, pametame orientyrus, anksčiau svarbūs tikslai tampa nebeįdomūs.
21. Tampame sau atgrasūs, kaip ir mūsų aplinka, darbas. Savo  bei kitų ydas imame matyti labai ryškiai, kartais net padidintai. Tai varo mus į neviltį, gali paskatinti kvaišintis ar pykti, tačiau turėtų mus skatinti keistis į gera, ramiai, kantriai ugdyti geresnes charakterio savybes, mokyti ramiai priimti savo netobulumus bei tęsti mylėti save bei pasaulį tokius, kokie jie yra, mažinti pretenzijas bei puikybę.
22. Mus „išmeta“ iš darbo ar net iš kelių darboviečių iš eilės, negalime rasti kito darbo, visur sutinkame atsakymus: „Ne, ne…“.
23. Padarome avariją, mus apkaltina nepadarytais šiame gyvenime nusikaltimais, dėl mūsų kaltės įvyksta nelaimė(s).
24. To nenorėdami, įtraukiame kitus į bėdas.
25. Tampame agresijos, šmeižto, persekiojimo, apkalbų arba pasityčiojimo auka.
26. Imame netyčia daužyti rankas, kojas, galvą, užkliūti už baldų, „kristi, slysti lygioje vietoje“. Atrodome taip, tarsi būtume keverzos, sunkiai valdantys kūną bei nematantys, kas yra aplink.
27. Mums iš rankų krenta, dūžta indai, daiktai, imame netyčia,  to nenorėdami, laužyti, gadinti daiktus.
28. Nerandame sau ramybės net tuomet, kai esame vieni, ramioje aplinkoje.
29. Į mūsų būsto langus daužosi paukščiai, gyvūnai atsitrenkia į mūsų važiuojantį automobilį, bėga per kelią, pakliūva po ratais dažniau nei įprastai.
30. Žūsta mūsų prižiūrimi gyvūnėliai – augintiniai, nuvysta mėgstamos gėlės, žūsta prižiūrimi augalai.
31. Susiduriame su aršiu barimu, aštria kritika, prakeiksmais, keikimu.
32. Namuose atsiranda dažni blogo kvapo šaltiniai, parazitai.
33. Ima puldinėti žvėrys, gyvuliai, paukščiai, užkrenta medžiai, įvairūs kiti objektai.

Variantų gali būti daug

Be abejo, minėtų požymių gali būti ir daugiau. Jų čia net būtų neįmanoma visų surašyti. Apibendrinus galima pasakyti, kad karminis valymas gali būti įvairaus ilgio ir intensyvumo. Jis gali vykti gan harmoningai, mažai pastebimai arba dramatiškai. Jei visiškai ignoruojame karminio valymosi procesus, nieko savyje, kaip ir savo gyvenime, nekeičiame ar net imame elgtis aršiau, tokie procesai gali baigtis užsitęsusiomis chroniškomis ligomis. Blogiausiu atveju – mirtimi, tačiau tai vyksta tik tuomet, jei žmogus visiškai iškrenta iš bendrojo evoliucionuojančio būties srauto, tampa kurčias sielos bei dvasios vedimui.

Galite sakyti, kad tai žiauru…

Tačiau mūsų fizinis gyvenimas šiaip ar taip baigiasi mirtimi, tik šiek tiek vėliau arba anksčiau! Jei imame degraduoti, galim sukurti didelių bėdų ne tik sau, bet ir aplinkiniam pasauliui.

Karminio atpirkimo arba apsivalymo procesas kažkuo panašus į remontą

Karminio atpirkimo arba apsivalymo procesas kažkuo panašus į remontą arba pasenusių dalių keitimą – to nepadarius, gresia, jog imsime „byrėti“. Natūralu, kad tokiu metu pasaulietinis gyvenimas  prisistabdo, vidine prasme tampa sudėtingesnis, reikalauja intensyvaus vidinio darbo.

Taip pat nereikėtų spręsti, jog mums prasidėjo karminio apsivalymo procesas, pamačius tik vieną iš minėtų požymių – tokiu būdu tik imtume sau pataikauti ar taptume prietaringi. Turėtų pasireikšti nors 3-5 požymiai, kad galėtume spręsti, jog tai iš tiesų yra karminio apsivalymo ar atpirkimo procesas, o ne kažkas kita.

Taip pat atpirkimas gali paliesti tik kurią nors vieną gyvenimo sritį arba beveik visas gyvenimo sritis. Jis gali ateiti per bet kurią gyvenimo sritį, taip pat kaip karma, kuri smelkia visas žmogaus gyvenimo sritis, visas jo veiklas. Visgi tai nereiškia, kad šie procesai ims reikštis iš karto visose gyvenimo srityse. Gali pasireikšti tik kai kurie iš požymių…

Kiek laiko trunka šie procesai?

Karminiai apsivalymo procesai gali trukti neilgai bei praeiti, jei apvalymo procesas yra negilus, neesminis, trumpalaikis, nelabai svarbus. Jie gali trukti  pusę mėnesio, kelis mėnesius, pusę metų, dvejus metus. Gali būti ir taip, jog jis išsitęsia per kelis gyvenimus. Tai priklauso nuo to, kokiu intensyvumu yra išdėstytas atpirkimo arba apsivalymo saikas.

Tai priklauso ir nuo sielos brandos – kuo ji yra brandesnė, tuo didesnes karmos apimtis yra pajėgi apvalyti, atpirkti. Juk einant į gilėjančią brandą stengiamasi galų gale ateiti į kokybę, kai karma visai išbaigiama, nebekuriama, pakylama link nebepriklausymo nuo karminių procesų, siekiant nušvitimo. Todėl siela gali trokšti tokių etapų, o kartais – užsikrauti sunkiai pakeliamus procesus. Tokiu atveju ji gali rinktis kankinančius, ilgus santykius, situacijas, kupinas praradimų, kančios, kuriuose mokysis kantrybės, meilės, neprisirišimo. Jei taip yra, šis procesas gali trukti ilgai bei gilėti. Karminis valymasis gali tapti vis skausmingesniu, intensyvesniu, netgi sunkiai pakeliamu. Jis gali vykti labai įvairiai.

Kaip vyksta karminis atpirkimas bei valymas, priklauso ir nuo žmogaus sukauptos karmos bei tos karmos dalies, kuri visiškai subrendo atpirkimui, apvalymui, bei nuo to, kaip žmogus elgiasi minėtu periodu.

Kas gali pasikeisti į gera po karminio valymosi procesų?

Jeigu žmogus įsiklauso į situaciją, jos neneigia, jei jis stengiasi padaryti tai, ką gali geriausio, kad atpirktų praeities klaidas (net jei jo asmenybė jų neatsimena), jei, vykstant panašioms situacijoms, jis tampa geresnis, kuklesnis, doresnis bei priima jam skirtas situacijas, tuomet šio karminio valymo metu įvyksta vidinė moralinė, dvasinė transformacija. Žmogus pasikeičia, tampa indu, lengviau priimančiu Dievo valią, o drauge – ir jo meilę, šviesą. Tuomet po karminio apsivalymo ateina gilesnė ramybė, susitaikymas su Aukščiausiąja valia, užtikrintumas, pasitikėjimas savimi. Po karminio apsivalymo dažniausiai veriasi naujos galimybės, ateina gilesnis, išmintingesnis gyvenimo suvokimas. Po to žmogus tampa pasiruošęs naujam, geresniam savo gyvenimo periodui, naujiems laimėjimams. Sustiprėja jo tikėjimas pasauliu bei pasaulio pasitikėjimas juo. Grįžta ar sustiprėja anksčiau turėtas autoritetas.

Dėl įgytos išminties, kuklumo, nuolankumo Dievo valiai žmogus takiau, išmintingiau elgiasi su aplinkiniais. Dėl to į santykius gali ateiti nauja kokybė arba susiformuoti nauji, perspektyvesni santykiai. Atvirkščiai, neperspektyvūs santykiai – tie, kurie verčia degraduoti – nutrūksta arba silpnėja, nutolsta.

Taip pat gali visiškai atsinaujinti veiklos sritys, išryškėti talentai, kurie anksčiau  reiškėsi tik užuominos lygyje. Po karminio apsivalymo gali nutikti laimingi atsitiktinumai, sutapimai.

Jei žmogus per karminio valymo situacijas nuoširdžiai stengiasi suvokti, kas su juo vyksta, kodėl vyksta, (ką reikia taisyti, ką atpirkti, kas negerai, ką reikia keisti, ko nebedaryti) bei įsiklauso į situacijas ir dvasios vedimą, po užsibaigusio karminio valymo ar atpirkimo jis gali įgyti ne tik išmintį, bet ir geresnę, aiškesnę įžvalgą, staigius gilius suvokimus apie save bei pasaulį. Jis gali aiškiai suvokti, ką geriausio gali padaryti, bei jam veriasi galimybės tai nuveikti. Malda įgyja didesnę galią nei anksčiau. Veriasi keliai realizuoti svarbiausią gyvenimo pašaukimą arba tiesiog atlikti svarbius gyvenimo darbus.

Sielos sutikimas dėl karminių procesų

Dar labai svarbu žinoti, jog joks karminis valymas ar atpirkimas nevyksta be mūsų sielos išankstinio žinojimo apie tai, be jos pasiruošimo šiam įvykiui dar prieš įsikūnijant šiame fiziniame kūne.

Sielai tokios situacijos yra labai svarbios, ji joms ruošiasi kartais gan ilgai, matydama, jog įsikūnijus bus reikalinga apsivalyti, išsigryninti. Kartais siela ilgai delsia anapusybėje, negalėdama pasiryžti šiam išbandymui, stengdamasi jam kuo geriau pasiruošti. Tuomet jai padedama ruoštis, suteikiama informacija iš Akašos kronikų, kokio pobūdžio įsikūnijimo variantai galimi pasiryžus gyvenimui, kuriame vyks karminis apsivalymas: jeigu bus pasirenkama labai intensyvus karminis valymas; jeigu jis bus nuosaikus, palaipsninis, tačiau išsitęs per kelis gyvenimus; jeigu jis vėl bus atidedamas…

Ir nuo sielos pasirinkimo, ir nuo Karmos Valdovų (kurių vienas slėpiningų pavadinimų, suteiktų jiems ezoterinėje literatūroje, yra „lipika“, arba „Didžiosios gyvenimo knygos“ metraštininkai) priklauso, kokio pobūdžio, kokio ilgumo vyks karminis apvalymas viename ar kitame gyvenime. Be abejo, yra ir tokių įsikūnijimų, po kurių siela dėl savo praėjusio įsikūnijimo poelgių yra vos ne tučtuojau vėl įtraukiama į įsikūnijimą, kad galėtų kuo greičiau atitaisyti tai, kas padaryta. Visgi  tai daugiau išimtis nei taisyklė. Taip gali būti, jei žmogus praeitame gyvenime nusižudė. Kitais atvejais siela turi laiko apmąstyti buvusį įsikūnijimą, jį įprasminti sau, užsigydyti gautas įsikūnijime žaizdas.

Būtų ypač klaidinga manyti, jog karminis apsivalymas, jei toks vyksta, yra prievartinis, nereikalingas, nebūtinas. Mūsų aukštesniosios dalys – tokios, kaip siela, tarpininkė tarp asmenybės bei dvasios, ir monada, mūsų amžinoji, nekintanti Dvasinė Esatis – kartu su Karmos Valdovais, kartu su sielos globėjais bei Mokytojais dalyvauja renkantis, formuojant įsikūnijimą, sprendžiant apie įsikūnijimo uždavinius, apie tą kančios bei apsivalymo, atpirkimo saiką, kokį asmenybė turės išgyventi būsimajame gyvenime.

Visgi gilus karminis atpirkimas vyksta tik tame įsikūnijime, prieš kurį siela jau yra pasiruošusi išgyventi tokį apsivalymą, trokšdama įvykdyti dieviškąjį teisingumą, atgauti ramybę, įgyti naujų kokybių bei galimybių.

Kita vertus, ne visuose gyvenimuose bus reikalingas toks gilus karminis valymas – didesnėje dalyje įsikūnijimų paprastai jis vyksta tik trumpais etapais, apima mažesnę gyvenimo dalį.

Bus įsikūnijimai, kuriuose, atvirkščiai, džiaugsimės atsivėrusiomis galimybėmis po buvusio praeitame gyvenime karminio atpirkimo. Tuomet toks įsikūnijimas gali būti ramus arba džiaugsmingas, jame galės būti įsisavinami nauji gebėjimai, ieškoma naujų kelių, užsiimama nauja veikla arba skinami vaisiai, darbuojantis srityse, kurios gerai pažįstamos iš praeitų gyvenimų. Tuomet realizuoti tai, ką geriausiai mokame, mums nebetrukdys ankstesnės sunkios karmos sangrūdos. Sunku net įsivaizduoti, kokius ilgus, sudėtingus kelius įveikia siela, tobulindama save, kokią sąmoningą kančią gali pasirinkti, kad apsivalytų, išgrynintų sustiprintų savo gebėjimus. Mokytis atpažinti tai, nors įsivaizduoti, kad tai gali vykti, manau, yra labai svarbu, nes tai padeda lengviau pakelti apvalymo etapus.

Auka ar sąmoningas dalyvis?

Aukos pozicija, kai jau vyksta karminis apvalymas, mums ne tik neparanki, bet ir kenksminga. Juk karminis apvalymas mus turėtų sustiprinti, grąžinti į glaudesnį ryšį su siela, Viešpačiu, jo dievišku teisingumo įstatymu, koks ir yra karmos dėsnis.

Jei į jį reaguojame savęs gailėjimu, tada mes tiesiog tampame pasekme, užmiršusia savo laisvą valią, orumą, užmiršusia bei išsižadančia savo ankstesniųjų pasirinkimų pasekmių, užmirštančia gilesnę būties prasmę. Tampame būtybe, kuri pati atsitraukia nuo savo pačios dieviškumo į savigailos šešėlį tuomet, kai pokalbis su Dieviškąja esatimi tampa rimtesnis, esminis, koks jis ir yra karminio apsivalymo metu. Tačiau juk yra ne tik sunki, bloga karma, bet ir geroji, šviesioji karma. Ją taip pat galima kaupti. Tuomet nereikės nieko valyti, o galima bus džiaugtis gerosios karmos pasekmėmis. Dėl to tai ir yra Dieviško teisingumo įstatymas.

Galima sukaupti tiek gerosios karmos, jog tai sukurs pasekmę kitame gyvenime gimti devų pasaulyje, kur visi gyventojai yra dori, taip pat sukaupę didžiulę gerosios karmos sankaupą. Kur būtybės–devos gyvena kai kuriuose iš tokių pasaulių dešimtis tūkstančių metų, kituose, vibruojančiuose dar aukštesne vibracija – šimtus tūkstančių metų, milijonus metų ar net kelias kalpas!

Apie tai kalbama autoritetingame 4 m.e. a. budizmo filosofo Vasubandhu veikale „Abidharmakoša“, arba „Abidharmos enciklopedijoje“.

Kodėl mes norime išvengti karmos, jei tai teisingumo apraiška?

Mums natūraliai atsiranda intuityvus noras neigti karmos dėsnio buvimą arba jos teisingumą dėl to, jog dažniausiai jis neįvyksta tuoj pat. Mes retai tematome, jog žmogus, kuris elgiasi žiauriai ar neteisingai, iš karto gautų atpildą už tai, ką daro. Pasekmės to, ką darome, ne visada spėja mus pavyti šiame gyvenime dėl jo trumpumo, o taip pat dėl dvasios gailestingumo… Dėl šio karmos grįžtamojo ryšio uždelstumo materialiame pasaulyje gali kilti iliuzija, kad atpildo, karmos dėsnio iš viso nėra. Kad pasaulis tiesiog žiaurus, beprasmis, chaotiškas. Tačiau tai ir yra tiktai iliuzija, susijusi su dar neišsivysčiusiu dvasiniu regėjimu bei didelėmis ego pretenzijomis, su materialaus gyvenimo trumpumu.

Atperkame karmą, kada sustiprėjame, kada jau esame pajėgūs tai daryti, o darydami – tobulėti, neįsiskaudindami tiek, kad tai vestų į dar didesnę degradaciją… Būtent todėl, o ir dėl kitų priežasčių sunki, skausminga karma neretai atidedama vėlesniam laikui, kada subręs aplinkybės jai atpirkti. Kartais, kol tai įvyksta, praeina keli gyvenimai, dešimtys, šimtai gyvenimų, ištisos kalpos. Tačiau toks ilgas karmos išsipildymo atidėjimas labiau liečia karmą, susijusią su ištisomis nacijomis, žemynais, planetomis, žvaigždžių sistemomis, su jų gyvenimu arba žuvimu, jų egzistavimo pasekmėmis. Pasaulis taip pat turi subręsti, pasiruošti sunkesnių energijų transformavimui, paleidimui. Atvirkščiai, kartais karminis atpirkimas vyksta greitai, beveik žaibiškai, tuoj pat.

Aplinkybės, kada tam tikra karma galės būti atpirkta, yra subtiliausiu būdu apsprendžiamos, skiriamos Karmos Valdovų bei dvasinių hierarchijų, išpildančių Aukščiausiąją valią visoje jos pilnatvėje, visuose pasauliuose bei visuose jų lygiuose.

Tai, dėl ko karma atidedama, kartais susiję su tuo, jog valymas turi subręsti ne tik Sielai, kuri pradėjo šią karmą, bet ir tiems, kurie nuo jos nukentėjo, buvusioms aukoms, kurias šis apsivalymas taip pat palies – juk atpirkimą priimti taip pat nėra lengva, kaip ir atsiprašymą, net kai jis nuoširdus. Pasekmės neša palengvėjimą, tačiau pats procesas dažnai nėra malonus.

Taip pat tokiam karminiam atpirkimui, apsivalymui turi subręsti ir aplinkinis pasaulis. Štai kai kurios priežastys, dėl ko karminiai procesai neretai atidedami – tai panašu į operaciją, kurios metu nuskausminimas gali būti tik dalinis, todėl pasiruošimas kartais ilgas…

Taigi karminės pasekmės atidedamos ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl dvasios pasaulio gailestingumo. Tik nežinojimas verčia mus manyti, jog gali būti beprasmė kančia ar beprasmis įsikūnijimas – viskas, kas vyksta, yra fiksuojama Akašos kronikose, suteikiant galimybę susieti praeities įsikūnijimus su ateitimi, įprasminti bet kurį gyvenimą, susiejant ankstesnes sielos užduotis bei pasiekimus su paskesniais įvykiais. Tokiu būdu yra daromi ne tik karminiai, bet ir bet kokios evoliucijos arba degradacijos įrašai.

Karmą, karmos dėsnį galima mylėti

Reikia mylėti. Juk karma – tai Viešpaties pasireiškimas jo nenutrūkstančiame teisingumo bei meilės veiksme, amžinoje atmintyje. Karmos dėsnis patvirtina, jog į mus žvelgiama rimtai, kaip į atsakingas už savo poelgius bei pasirinkimus esybes. Karma – tai pati Viešpaties tiesa ir meilė, pati evoliucija veiksme, nukreipta į tobulėjančias, turinčias laisvą valią esybes. Esybes, kurios pažįsta savo laisvos valios pasekmes.

Karmoje – pasaulio sąmoninga, dvasinga atmintis bei sąmonė, sąžinė. Karmos dėsnyje sąveikauja mūsų laisvo pasirinkimo bei kitų būtybių laisvo pasirinkimo pasekmės, susisiedamos su Viešpaties valia, kosmoso dėsniais. Arba tiesiog su neišsibaigusiais mūsų bei kitų būtybių ankstesniais pasirinkimais – jų energijomis, šių pasirinkimų gyvenimu, tebesitęsiančiu aplinkiniame pasaulyje.

Karmoje – ir pasaulio prasmingumo, tęstinumo, atminties garantija

Be karmos dėsnio, kaip ir be laisvos valios, neįmanoma būtų jokia evoliucija, joks dvasinis skatinimas tobulėjimui. Be jos nebūtų stimulo tobulėjimui, užmigtume, degraduotume. Be karmos nebūtų įmanomas joks dvasinis dėsningumas, jokia tvarka, negalėtų egzistuoti teisinga, neiškreipta atmintis, negalėtų egzistuoti aukštesni, dieviški pasauliai… Visa panirtų į chaosą, užmarštį, beprasmybę..

Būtybės, kurios būtų per ilgai saugomos nuo karminio atpildo, atrodytų lyg ilgą laiką lepinami turtingų ar įtakingų tėvų vaikai – juk tėvai juos saugo nuo bet kokio natūralaus atpildo, bet kokio sunkumo, išbandymo, bet kokios asmeninės pastangos ir atsakomybės už norus, pasirinkimus, poelgius…. Kokie rezultatai – žinome iš patirties arba galime įsivaizduoti.

Vengdami karminio atpildo (šiuo atveju, be abejo, blogosios karmos atpildo – juk niekas nevengia gerųjų pasekmių, pelnytų likimo dovanų, taigi vengiame tik vienos karmos dėsnio pusės), atrodome lyg tie vaikai, trokštantys, kad juos lepintų neribotą laiką, neatsižvelgiant į pasekmes, arba tai, ką jie bedarytų. Atrodome kaip vaikai, kurie nori, jog juos maitintų tik saldainiais…

Vaizdingai galima palyginti, jog kaip siela mūsų asmenybei atstovauja mūsų dvasinės esaties sąžinę, taip pasaulio mastu karma, karmos dėsnis yra Pasaulio Sąžinė, visur esantis Viešpaties Teisingumas. Tai – neiškreipiamos visur esančios Tiesos dėsnis amžiname veiksme. Jeigu mes kratomės karmos, drauge kratomės ir pasaulio prasmingumo, pačios teisingumo esmės…

Kaip reiškiasi geroji karma?

Tačiau juk yra ne tik sunki karma, dėl kurios mes ir kitos būtybės kenčiame. Juk yra ir geroji karma, nešanti džiaugsmą, sėkmę, palaimą, kurią galima sukaupti. O kai žmogus sukaupia pakankamai gerosios karmos, kai ji tampa jo likimo pagrindu, tuomet tais momentais, kai kitiems vyksta skausmingas karminis apsivalymas, jis bus tas, kuriam grąžinamos skolos, grąžinama tai, kas anksčiau buvo neteisėtai atimta, sunaikinta. Jam bus grąžinama tai, kas jam priklauso, ko jis nusipelnė.

Tai vyks, nepriklausomai nuo to, žinos jis apie tai ar ne. Jam nutiks laimingi atsitiktinumai – tais momentais, kai vyks stipraus karminio apvalymo momentai visiems, kaip tai vyksta tarpsniuose tarp užtemimų, jis jaus sustiprėjusį ryšį su Viešpačiu, pakylėjimą. Jis išgyvens savo sukauptos bei neišnaudotos gerosios karmos rezervą, didžiulį gero likimo potencialą, didelę Viešpaties apsaugą, kurios neįmanoma sugriauti, nebent pačiam, savo pasirinkimu pasukus nedoros keliu.

Žmogui, kuris kaupia ne blogąją, tamsią, o gerąją karmą, vis dažniau nutinka ilgi ramybės, palaimos, įkvėpimo, sėkmės periodai. Jis turi ramią sąžinę, yra atviras pasauliui, kupinas gerumo – jau vien tai jo gyvenimą užpildo prasmingumu bei laime. Tokia ir yra siektinybė. Tuomet karmos valymo periodai bus tie, kurie parodys, jog valyti dabar ypač nėra ko, nes iš esmės švaru, todėl galima nukreipti jėgas į pagalbą kitiems.

Štai dar viena kryptis, kuria veiks žmogus, kuris turi sankaupą gerosios karmos – jis aktyviai veikia, padėdamas kitiems lengviau išgyventi karmos apvalymo bei atpirkimo etapus. Jei jis tą daro harmoningai, savęs negailėdamas bei nesitapatindamas su kitų karminėmis situacijomis, tuo jis dar sustiprina savo gerąją karmą.

Taigi tuo metu, kai kiti kenčia bei dejuoja dėl to, jog jiems vis kas nors keisto, sunkaus nepelnytai nutinka karmos apvalymo metu, jis yra tas, kuris įkvėptai, aktyviai veikia, nešdamas palengvėjimą, atjautą į pasaulį, drauge stiprindamas ir savo būties prasmingumą. Atjauta – tai vienas iš nesavanaudiškų sunkios karmos naštos prisiėmimo, pasidalijimo ja būdų. Tai vienas harmoningiausių sunkios karmos palengvinimo būdų. Jis veikianepriklausomai nuo to, ar atjaučiantysis žino, kad dalyvauja ne tik pasaulietinės ar kitokios pagalbos procese, bet ir karminio palengvinimo procese, ar nežino.

Kaupti gerąją karmą yra ne mažiau svarbu, nei kaupti sąskaitą banke. Juk sąskaita banke gali nukentėti ir pradingti dėl įvairių priežasčių, tačiau gerosios karmos sankaupą išsinešime kaip turtą ir po mirties bei atsinešime į būsimus įsikūnijimus. Džiaugsimės jos pasekmėmis šiame gyvenime, po mirties anapusybėje bei būsimuose gyvenimuose. Ji taps mūsų sielos turtu, laimės priežastimi begaliniame dvasinio tobulėjimo kelyje. Ji nesunaikinama, ją galėtų sunaikinti tik mūsų pačių pasukimas ydingu degradacijos keliu. Todėl gerosios karmos kaupimas daug svarbesnis nei sąskaitos banke kaupimas.

Nuostabiausia, jog egzistuoja toks dvasinio tobulėjimo lygmuo, nuo kurio jau nebeįmanoma nupulti į žemesnį lygmenį. Jog nuo tam tikro lygmens, kai tiek gerosios karmos sankaupa tampa pakankama, tiek mūsų asmenybės bei sielos savybės atitinka šią sankaupą, tampa jau nebeįmanoma degraduoti žemiau lygio, kuris jau pasiektas. Įgyti laimėjimai užsitvirtina visam laikui. Dora įsitvirtina taip giliai, taip plačiai, jog nuopuolis tampa nebeįmanomas. Tai vienas iš žinomų etapų bodhisatvos kelyje į nušvitimą, kuris minimas budizmo klasikos kūriniuose ir tai, be abejo, yra labai viltinga…

Audio įrašas : Karminio apsivalymo procesai. II dalis.

Taip pat čia jūs galite rasti ir kitus audio įrašus: Gabija Wolmer – You Tube.

N. Gabija Wolmer

TOP